Part

 1    3|        buvęs policininkas dūrė pirštu į vielinį tinklelį, kur
 2    4|      tai taradeikos, - grūmojo pirštu Tilius, krypuodamas pas
 3    6|               Ak tu, - pagrasė pirštu, ir nuo to jam pasidarė
 4    9|        bet kas! - baksnojo sau pirštu krūtinėn Žeimys.~    - Tai
 5    9|  žodžio sustiprinimui durdamas pirštu:~    - Tu, tėvai, taip nekraipyk
 6    9|        atspėjai. Pataikei kaip pirštu į debesį. O ar atsimeni,
 7   12|        duokim, painiojasi tarp pirštų koks smulkus, tai ką tada.
 8   13| tomamilčių maišelis prispaustų pirštų neleido nė pajudinti. Tik
 9   15|        Melžti visais dešimtimi pirštų ir žiūrėti, kad rankovių
10   16|    apskrities poneliui pamojus pirštu, nepuls visi kaip šunes
11   16|       pamėginęs nekviesti!.. - pirštu grasino kitas, ne kartą
12   18| šliurių šlepsėjimas, tykojimas pirštų galais ir minkštos, nesudirbtos
13   18|  pajusti jo tankų alsavimą, jo pirštų spūsnį, kad galėtų šokti
14   20|       stiklo paviršiuje žymėjo pirštų nuospaudos. Jos pirštų.
15   20|  žymėjo pirštų nuospaudos. Jos pirštų. Plonų, ilgų, baltų, lyg
16   23|        ir neprivers atgniaužti pirštų? Jis buvo toji kinivarpa,
17   26| krankštė, spjaudėsi, bandė net pirštu pasiekti ir išimti ar sutelktų
18   26|     nors šunybę. Vyras - ne su pirštu dirbtas. O, kaip tau tiks
19   26|       vienoje vietoje, lemties pirštu nurodytoje. Ir todėl privalomoje
20   26|    taip, lai niekad nenusvilsi pirštų - rodo jis. Bandžiau ir
21   27|           Jūs, jūs, - durdamas pirštu, rodė Doveika. Ir suriko,