Part

 1    3|          juodą kumštį šlubasis.~    Lovos ir kanapėlė braškėjo. Daugumas
 2    4|              Ir davė. Jie krito ant lovos, kurios maigūnas susispaudęs
 3    6|         Kaip krimtosi, pavirtęs ant lovos tuščiame kazemate, suremtas
 4    7|          sparnai. Šlubis sėdėjo ant lovos, nagais pagremždamas pasišiaušusius
 5    8|         pasidėsiu ant stalelio prie lovos. Jis išdžius per vasarą.
 6    9| peržirgdžiusi slenkstį. Žiūrint nuo lovos, jos galva atrodė iškelta
 7    9|      grindies lentą. Lenta tįso iki lovos. Ji smego kaip iešmas nuo
 8   11|             gimines, - atsiliepė iš lovos sesuo.~    - Išvažiuoja
 9   11|      Šnekinant prie atviro lango iš lovos išverstą mergiotę. O Tugaudžiui
10   13|     pakeleiviui ar svečiui. Ant tos lovos jie susėdo.~    Nieko nebebuvo
11   16|           Mama neatneš arbatos prie lovos, ir ką tada?~    - Gersim
12   16|          šįryt viršaitis išvertė iš lovos šeštą. Nu, ir kas iš to?
13   17|                Doveika atsisėdo ant lovos. Kaip jis ta galėtų pasakyti
14   18|          nueiti šalin. Ji pašoko iš lovos nesiklausydama, ar jis miega,
15   21|            iki vidurnakčio, sau ant lovos susėdę. Och, ant tos lovos...
16   21|          lovos susėdę. Och, ant tos lovos... Ant tos pačios. Kai daužėsi
17   22|   Neapsisprendžiantį, ar kastis iki lovos, ar virsti čia pat vietoje
18   22|           pasisodinęs ant sujauktos lovos, Musės burbė mėsos dubenyje,
19   25|           pakabina ant sienos, prie lovos.~    Kažin kaip nejauku
20   26|             vidurnaktį išverstas iš lovos, pasakytų tą patį kaip išmankštintas
21   26|         atsisėsti, ji atsirado prie lovos ir pritūpė.~    - Miegi?~    -