Part

 1    3|      pranašesnė? Tilius užsikniaubė, kakta paliesdamas stalą, ir sugniaužtus
 2    4|           palūpį ir krumpliais trynė kaktą, gindamasis nuo miglos.
 3    9|             nematančiu žvilgsniu pro kaktą, susiliejančiu į judantį
 4   10|         peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti.
 5   12|          nepasiųstų ko nors seniui į kaktą. Ir nesuriktų, liepdama
 6   13|       pakartojama mirtis. Aptraukiąs kaktą sūriais lašais, suliejąs
 7   13|          prakaito sūrumas tebegraužė kaktą ir nespėjęs nubraukti bučinių
 8   13| prasiskirdami nuo sprando, dengė jos kaktą ir ausis, kai ji darbavosi
 9   14|          slypėti po jo pliktelėjusia kakta, blizgančia it varis priežados
10   15|     susikeikė ir plojo delnu sau per kaktą. Musė krito po stalu.~    -
11   18|      stambesniais lašais išsipylė jo kakta, ir tik per plauką susilaikė
12   18|       akmeninį lovį. Jis gėrė, vilgė kaktą ir akis, pasisemdamas delnu.
13   21|       Mandagus ir aptrintas gerokai. Kakta jau blizga kaip užkulas,
14   22|        papurtė galvą, išlaisvindamas kaktą ir akis.~    - Ar ne per
15   23|            žlibi kaip jaujos pečiaus kakta. Ir ausys prižėlusios vilnos,
16   24|          geriau negu savo nuplikusią kaktą. Jis be reikalo piršto nejudins -
17   24|             kur tik daugiau suodžių. Kakta paišina lyg puodo dugnas, -
18   24|              Julė pokštelėjo sau per kaktą, staigios, šviesios minties
19   24|              didelė, kaip arklio. Ir kakta nelyginant akmuo iš pirties
20   26|           tai kažin kaip keista, kai kakta rasoja stambiais lašais.
21   26|          pavilgius delną, perbraukti kaktą. Jis stovėjo kiemo viduryje