Part

 1    1|     geresnio pasiekčiau. Juk dar jaunas esu...~    - Ar jaunas?
 2    1|       dar jaunas esu...~    - Ar jaunas? Kaip tu pasakei? - pilvu
 3    1|           Ne, nesakau, kad labai jaunas, nes patys geriausi metai
 4    6|          kinkytą, tesutiko kely. Jaunas vaikinas, galbūt ir jo metų,
 5    6|        taškydami skystą purvą, o jaunas vežėjas gulėjo ant maišų
 6    7|                O kodėl ne? Ar ne jaunas? Sakai, šeimynai atskirai,
 7    9|  negalėjo įžvelgti.~    - Kad tu jaunas ir tvirtas, o galva lėtai
 8    9|         lėtai dirba. Ir aš buvau jaunas... Paminėtų tą vietą ir
 9   10|       Užgavėnes, žiemkeliu atėjo jaunas vyras ir pasiprašė nakvynės.
10   11|          juos šypsojosi toks pat jaunas ir traškus, kaip rytas ir
11   11|   išbučiuoti ją. Ir tas kaitriai jaunas ir ryto rausvumu gundančias
12   14|         žymę pradėjo jausti gana jaunas. Matydamas aplink save galinčius
13   15|       Taip tik atrodo.~    - Esi jaunas.~    - Visi buvom jauni.~    -
14   15|         jauni.~    - Ir aš buvau jaunas. Kaipgis. Ir Doveika. Jis
15   18|         ir tuo pačiu baigią savo jaunas dienas su džiugiu saulės
16   18|         tada tiesiog: kvaily, tu jaunas, argi tu nematai, argi tu
17   18|          tau galiu pasakyti, kad jaunas atsikelia, o senas miršta.
18   19|       Tokia jau ji kvaila.~    - Jaunas mat esi. Merginas myli.
19   19|  nepaliks. Jis tebebuvo toks pat jaunas ir ištikimas, kaip ir tada,
20   19| laimingas. Jis tebebuvo toks pat jaunas kaip ir prieš dvidešimtį
21   25|         jau gali peržegnoti savo jaunas dienas. Iš ten nieko gero