Part

 1    1|     išnašų stovą, keldamas galvą aukštyn, lyg į pastogę.~    - Būtų
 2    3|      laivai, kas šonu, kas galva aukštyn, maigėsi sulipinti ant sienų.
 3    4| susispaudęs vėl išmetė porą pėdų aukštyn ir pastatė ant kojų. Špicas
 4    5|      kažką raudonai susuptą mėtė aukštyn ir gaudė rankomis gervakaklis,
 5    5|         ir prisimerkęs pūtė dūmą aukštyn plonyte srovele, bandydamas,
 6    5|          kuriais siekėsi išlipti aukštyn? Jie visi nuėjo ir išsiskirstė
 7    6|      savo kelionę pušies kamienu aukštyn. Buvo uždara ir be jokio
 8    6|    skarelę ir vertė jos sijonėlį aukštyn. Pavasaris tartum nuo sieto
 9    6|        galvą pakreipusi, žiūrėjo aukštyn į jo veidą. Ir pasišokėdama
10    9|        sumušk. Ramiai! Smakriuką aukštyn! Atbelsk laipsnį ir pavardę.
11   11|    širdis dunkčiojo, lipo gerkle aukštyn.~    - Čia tau, Agne. Lauktuvių.~   
12   13|       mušosi pro šakas, kopė vis aukštyn, platyn, skleidėsi, apimdama
13   14|    malūno kūgį ir tuojau kildami aukštyn. Kaip niekur nieko. O Gelažius
14   16|       suūžė, tartum kilstelėdama aukštyn.~    Každaila pašokęs dar
15   16|       girininkas patraukė paupiu aukštyn.~    Juk taip jau iš karto,
16   20|        švilavo, kopdamas stačiai aukštyn, nedrumsčiamas vėjo, netrikdomas
17   21|      Skruzdėlė kopė pušies žieve aukštyn, ir gyva sakų versmė ją
18   22|       medžių kamienus, jais lipo aukštyn.~    - Tai, Laurynai, kad
19   27|     nieko ir visą laiką lipo tik aukštyn. Ir tik aukštyn. Pradėjo
20   27|         lipo tik aukštyn. Ir tik aukštyn. Pradėjo bandininku - pačiu
21   27|       tokiu pat greičiu keldamas aukštyn. Tilius šoko pirmyn, petimi