Part

 1    1|      ir niekinti, kai viskas aišku ir norai tokie menki, jog
 2    2|  derybos, kai viskas ir taip aišku? Yra šeštadienis ir - namo,
 3    2|     Kad kur ugnin! Labai jau aišku.~    - Griebkim trumpai!~    -
 4    2|   ledo pluta. Ir žlibam buvo aišku, jog naktį nebešals, kad
 5    5| svėrėju. To paties Melamedo, aišku. Kartą susilažino ir užnešė
 6    5|      Tad iki pasimatymo.~    Aišku, jog prie visų kvailysčių
 7    6|     būtų užvis geriau. Labai aišku, ir iš karto nukristų keli
 8    6|      to jausmo.~    Jį sekė. Aišku. Sustojęs parūkyti ir šnekučiuodamas
 9    9|      Ji gali ir nesiklausti. Aišku, kad nieko nėra.~    - Miegojote?
10   15|      čia tiek daug. Doveikai aišku, koks tas žodelis. Per dešimtį
11   15|     dar prašėsi nespirti. Ir aišku, kodėl. Jis norėjo turėti
12   17|    kad jam iš karto pasidarė aišku, jog atidėliojimai gali
13   17|   atsikvošėti. Tai taip buvo aišku iš anksto. Tai buvo jos
14   18|      jaunystės.~    Tas buvo aišku jam pradžioje. Jo karštį
15   18|      kinkytis, daktaro. Nors aišku, kad visai be reikalo. Ką
16   18|   girdėjo sprendimą, ir tokį aiškų, ir taip gyvai perteiktą,
17   19|     įsikišo ir Petras.~    - Aišku, - burbtelėjo Tilius. Jis
18   24|     akimirką Tiliui pasidarė aišku, ką pamatė Agnė. Ji staigiai
19   24|   Doveikai gyvenimo, tai jau aišku kaip ant delno. Julė tą
20   27|   jam vienam lig šiol nebuvo aišku, kas dedasi jo kieme, jo
21   27| dabar ir visai atsitiktinai. Aišku, jog tik taip ir tegalėjo