Part

 1    1|        ką buvo sugėręs per ilgus žiemos mėnesius, ką šaltis buvo
 2    1|     šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo ir pasipurtydamos
 3    2|        kojos nebeįkelsi be kitos žiemos.~    Eilių eilės sukirstos
 4    2|          prie jo medžių be kitos žiemos. Per vasarą kiek medžiagos
 5    3|      vien tuščiai praleisti ilgi žiemos vakarai ir naktys. To jis
 6    6|        rytą su rytais praėjusios žiemos, kai tekdavo grįžti prie
 7    6|     atsikvėpė miškas, išpūsdamas žiemos dusulį. Budo kraujas miško
 8    6|      gyslose ir gausiai tvino iš žiemos padarytų žaizdų sakais ir
 9    7| šakniavaisių kaupimui. Rudens ir žiemos vakarais nekinko prie virvių
10   10|        ir laukų su ganyklom. Tik žiemos keliu prasilauždavo ir pasiekdavo
11   10|         ateidamas. Jis nebelaukė žiemos ir nebesitenkino rogių keliu.
12   16|       pakrantė ne vienam priminė žiemos ir ankstyvojo pavasario
13   18| praleista ankstyvoje jaunystėje. Žiemos kelias per mišką kailiais
14   18|   dėmėmis susiklostančius gėlame žiemos danguje, taip priešingus
15   19|          ir Petras, visos gilios žiemos draugas. Kas buvo toji žiema,
16   19|          atstumų jis regėjo save žiemos dykynės viduryje einantį,
17   20|  sukausčiusi žemę. Ji panėšėjo į žiemos speigą, į naktį, kada žvaigždės
18   25|     pajuto įsigalinčią rudens ir žiemos nedalią. Ji bijojo aplinkos,
19   26|      lapus, vilkui - užsiželdant žiemos gaurus, lokiui - storą taukų
20   27|         jis buvo atėjęs bėgančiu žiemos keliuku ir sustojęs viduryje