Part

501   21|            Agnė pralaukė ant tilto jau ne vieną vakarą ir ašarodama
502   21|            langelį. Tokios nakties jau niekad nebesulauks. Jai
503   21|          gal net tiltu einant, bet jau skiriamų iš visų kitų žingsnių.
504   21|      pabelsti, nes ji nemiegotų ir jau stovėtų prie durų įsitempusi
505   21|          gaus, kad atsimins. Už tą jau ji nedovanos. Tegul žinos.
506   21|     prisišaukti pagalbos. Toks tai jau griebtų abiem baisiom rankom
507   21|       rankom nė neklausdamas. Taip jau jie įpratę, tie griovkasiai.~   
508   21|           padarytu beregint. Jeigu jau už tai, kad bandė tik pabučiuoti
509   21|            pagailo kitiems. Tai ką jau čia. Na, tai ir žinotų.
510   21|         kaip pušelė skynime. Kitas jau tikrai stambesnis ir tamsia
511   21|            reikia gerai paieškoti. Jau geriau toks, negu nusaldintas
512   21|        Teta viską ištroško motinai jau anąsyk. Motina viską mintinai
513   21|              Teisybę kalbant, nėra jau jis toks bjaurus. Mandagus
514   21|           aptrintas gerokai. Kakta jau blizga kaip užkulas, bet
515   21|        gražios žmonelės. Tik kodėl jau ji turėtų būti toji jo žmonelė?
516   21|     užsigeidžia būtinai tokios, ir jau baigta. Taip atsilikę ir
517   21|           ir būsiąs patsai laikas. Jau toks rūpestingumas tos krikštomočios,
518   21|           laiminga.~    - O tu tai jau nepasakysiu, kad būtum sugražėjęs.
519   21|         norėti. Užtat Tugaudis tai jau kaip barsukas rudenį. Plaukas
520   21|        kojų nebepakeli.~    - Taip jau Doveika numitino? - šiepė
521   21|         pritrūkęs taboko.~    Agnė jau buvo lauke ir apibėgusi
522   21|          motina žiūri pro langą ir jau dairosi kokio pakabesnio
523   21|       Begėdis.~    - Velniai žino. Jau tu kaip šarka. Ar kad neatėjau?~    -
524   21|          Ar kad neatėjau?~    - Tu jau visai nebeateini. Tu jau
525   21|           jau visai nebeateini. Tu jau eini turbūt kitur.~    -
526   21|           duobę kapuose. Ir grįžau jau sutemus. Sunkus tai buvo
527   21|        gyvenęs. Būtum...~    - Kur jau ten. Gužienė širsta ant
528   21|           žinai kodėl?~    Ne taip jau dabar svarbu kodėl. O jei
529   21|            išleisti už vyro.~    - Jau? - jis sukluso ir pagyvėjo. -
530   21|         jis sukluso ir pagyvėjo. - Jau ir vyrą tau surado? Ar tik
531   21|                 Taip ir bus. Tokių jau esu prisižiūrėjęs. Kai dar
532   21|           kalbėjo ir gyrė. Ir negi jau ji pasikeitusi? Nepasikeitusi.
533   21|        kaip rūpinasi tavim. Laikas jau ir man.~    - Kada ateisi?~    -
534   21|             Ir ateisiu...~    - Aš jau einu...~    - Iki, Agne.~   
535   21|       kažin, bet kažin?.. Ne, tada jau nebebuvo vis tiek kur. Jis
536   21|           užkeltu ant peties. Tada jau jis buvo plėšomas ir kedenamas
537   21|         numetė jį ir pasiliko.~    Jau tada jį vedė nujautimas.
538   21|    patirčių antplūdžio gausos.~    Jau šūkauja. Jau kyla žmonės
539   21|           gausos.~    Jau šūkauja. Jau kyla žmonės ir gyvuliai.
540   22|    valandžiukę ir apsikuopti. Bent jau muses žalių šakų šluotomis
541   22|            pažvelgus apačion. Argi jau taip bloga - klausė savęs
542   22|         Kol kas spėju. Prie kanalo jau tikrai nebūtų lengviau.~    -
543   22|           Kam, kam, o moterims tai jau tikrai didelė užvada, nes
544   22|            graži, ir turtinga. Kas jau turi, tai turi - visko per
545   22|         paaiškino brolis.~    - Ką jau tu išmanai?..- suniekino
546   22|         pyktelėjo ant Tiliaus. Jis jau tikrai jį galėjo paremti.
547   22|          savo vietose, tik spalvos jau apiblukusios ar sutirštėjusios
548   22|         sutirštėjusios ten, kur jų jau beveik nebebuvo likę. Tik
549   22|   susiklosčiusią buitį.~    Paskui jau sename kiemelyje, kur medžių
550   22|    susižvalgė. Ji neiškentė:~    - Jau tamstelei kažin ar vertėtų
551   22|            ves ir kaip bus toliau. Jau sutemos rinkosi tarp medžių.
552   22|       palaukti, kol eis namo. Tada jau ne jos reikalas, tegul aižosi
553   22|        atsisveikinęs amžiams. Taip jau turėjo būti. Jis negalėjo
554   22|         yra į ką pasižiūrėti. Toks jau galėtų bet kur prisisukti.
555   22|           bet kur prisisukti. Toks jau kad griebtų, Dieve susimylėk,
556   22|          griebtų, Dieve susimylėk, jau kažin, ar beatsiturėtum.
557   22|          strėnas ir nudiegia, vien jau pamislijus.~    Šviesa plūdo
558   22|           kad mudu ten įsiveltume. Jau pašveistume atsakančiai, -
559   22|            atsibosta.~    - Ir tau jau? O kodėl ne ten?~    - Buvau.~   
560   22|         geriau alaus po kaušą. Man jau gomurys lūžta kaip perdžiūvęs
561   22|           girdžiu. Barasi...~    - Jau gražiau, jau gražiau, -
562   22|       Barasi...~    - Jau gražiau, jau gražiau, - džiūgavo Laurynas
563   22|      prašau!..~    - Varo lauk. Aš jau žinojau, kad taip bus. ~   
564   23|            to, be gilaus rando jis jau nebegalėjo užgyti.~    Jis
565   23|            ir lengva ranka numoti. Jau tuo pačiu jis galėjo nesirinkti
566   23|            ir lengva ranka numoti. Jau tuo pačiu jis gyveno tokį
567   23|    traukėsi, traukėsi nuo jo. Agnė jau priklausė praeičiai, anai
568   23|        šimtą kartų mielesnė. Ir ji jau praeity. Ir čia pat paglemžta,
569   23|         kažko, beveik netikro, kas jau savaime paskirtas mirčiai.
570   23|       Tiliau.~    Jis tuom įtikėjo jau daug anksčiau. Čia dėjosi
571   23|     akmenys ir kelmai. Šienpjūviai jau keikėsi, kai atėjo su daigiais
572   23|          ir šaunios, ir kaimiečiai jau joms per prasti. Kol griovkasių
573   23|     Apsiėjo ir be jo. Taip ar taip jau jo mergą kiti vedžiojasi.
574   23|          gerai. O tą vyriokšlį tai jau aižo, kas tik netingi. Ir
575   23|          kelnėm, neužmerktų akies. Jau po velnių, kad daili, tai
576   23|           daili bobelė. Uhu, hu... Jau aš tai...~    Tilius atsikvėpė
577   23|    šnypščiančią tartum gyvatės. Ir jau daugiau nebeprasižiotų.
578   23|            skaidriosios litro, kad jau šį kartą tai tikrai išdegsią.
579   23|        darbuojasi prie kanalo. Jei jau ką daro, tai padaro greičiau
580   23|           apkuopusi stalus ir taip jau mirtinai nusimušusi per
581   23|             kaip su žmogumi. O tas jau kur tau brolelis! Kaip jautis
582   23|          pasibaudęs ir, sakyt, kad jau per prievartą. Tik dudena
583   23|        traukis, tu begėdi - suriko jau visai nekokiu balsu moteriukė.~    -
584   23|     nespėjęs pašokti ant kojų, kai jau Gužas virtęs pro duris.
585   23|          dedas?~    - Nieko... Tas jau... Nieko... - vapeno nusigandusi
586   23|        kitu tiek neuždirbsi.~    - Jau tegul per daug Doveika neįsivaizduoja, -
587   23|          Vargdienis. - Kad tas tai jau nieko? Pala, pala. Jis jau
588   23|         jau nieko? Pala, pala. Jis jau to neužmirš. Nuravės seniui
589   23|       pasikraipė Petras.~    - Tai jau nabagas. O ką jis padarė
590   23|           o jis man...~    - Sakei jau šimtą kartų.~    - Ne šimtą,
591   23|       juomi pasikliauti.~    - Tai jau po visam Doveikai. Visi
592   24|            ir lėkti. Šventam Rokui jau galėjo prasiblokšti ankstyvųjų
593   24|         kita, dar savaitė. Ir tada jau bus galima atsipūsti. Dar
594   24|           tyrelyje, ir jų šeimynos jau buvo išsiauginusios tvirtus
595   24|       grįždavo atgal.~    O tačiau jau kažin kas pakibo virš žemės
596   24|         kažin ko praėjusio. tolimo jau ir nebepasiekiamo. Nors
597   24|         kas ten galėjo rūkyti? Tik jau ne uogaujančios bobos. Ir
598   24|           negalėjo padaryti. Miške jau seniai nieks nebeganė, ir
599   24|        perduoti urėdijon. Urėdas - jau žymus valdininkas, ir jo
600   24|      gesina miško gaisrą? Ką ugnis jau buvo pasiėmusi - pasiėmė
601   24|           ugnies jūra. Kai ji buvo jau čia pat, paraką padegė ir
602   24|         nuleidę iš nuostabos. Tada jau įniko kastuvais versti velėnas,
603   24|    Didesnioji vyrų dalis tuo tarpu jau skubėjo į tyrelį ir ten
604   24|            kiemelį! Alaus bačkelės jau išritintos, ir volės ištrauktos!~    -
605   24|            kepurę įpils.~    - Eik jau, eik? Iš kur toks geras
606   24|            su mokesčiais. O paskui jau kalbės po visą valsčių.
607   24|            kur jis tau neis. Šiaip jau jo Doveika nesikvietė pas
608   24|          kaip tu išsitepęs! Oi oi, jau matyt, kad lindai visur,
609   24|           pavasarinio darymo. Tiek jau to - Jonas numojo ranka
610   24|        apsuko šeimininkui. Sumaišė jau į senatvę visiškai. O kas
611   24|       veršius iki žiauksėjimo. Čia jau ir žodžiui vietos nėra.
612   24|     Nebebus Doveikai gyvenimo, tai jau aišku kaip ant delno. Julė
613   24|       praeiti, ir tada pašvilpauk. Jau dabar Doveika pasikeitęs.
614   24|         Susiuostys su kokiu. O gal jau ir susiuostė? Traški, švanki
615   24|     Teisybė kaip diena balčiausia. Jau ar tik nebus kuris iš tų,
616   24|       anglių prikrautas arbatinis. Jau nieko ji taip nenorėtų,
617   24|         Juk norėjau ir aš padegti. Jau tada, kai jis prigavo Zuzaną.
618   24|            kai jis prigavo Zuzaną. Jau tada. O paskui... Jis ir
619   25|     negirdimai toli. Kanalo pjūvis jau rėžėsi už Laumakių ir kasdien
620   25|             Bene bus atvėsusi, nes jau nuo vidurvasario jis nebesirodo.
621   25|       nedera trintis namie. Vienai jau laikas iškeliauti.~    Kad
622   25|        jame. Vieną savo tarpsnį ji jau baigė praeiti. Jei jis truko
623   25|     gelstančių lapų. Iš upės, kuri jau nebebuvo ta pati miela ir
624   25|           sienoje. Ir tą rudenį ji jau buvo išaugusi ir suplėšiusi
625   25|           besusivokė, kad visa tai jau praeityje ir nebesugrąžinama.
626   25|         praleidžiamas anksčiau, ji jau nebegalėjo tikėtis. Juk
627   25|         nebegalėjo tikėtis. Juk ji jau nebebuvo ta pati, lengva
628   25|          žmogų. Bet, tą padariusi, jau ji manosi galinti imti ir
629   25|           kada pasirodys. Tada tai jau verčiau tepasisaugo. Išvarys,
630   25|         galvą panarinęs. O ji? Ne, jau per vėlu. Ji pasakytų jam,
631   25|       turtinga, ir ten gyventi tai jau vieni džiaugsmai ir malonumai.~   
632   25|            išvažiuoti. Tų dienelių jau taip nebedaug liko. Ir su
633   25|            Visko užtektų. Ne tokie jau jie skursnos, kad atsižadėtų
634   25|        ponauti. Skirti į dvi dalis jau nelabai būtų iš ko. Tai
635   25|     nežinos.~    - Va, tai kaipgi? Jau jūsų gentystė nutrūko?~    -
636   25|          Tiliaus baimė. O Milė tai jau gali nesigirti. Ir neturi
637   25|            kurį įkėlęs kartą koją, jau gali peržegnoti savo jaunas
638   25|         Monikos nebuvo, ir vėliau, jau jai esant. Jai pagailo,
639   25|            nebegrįšiu.~    - O kur jau taip, putpele kanapėtoji?~    -
640   25|         netenka visam laikui. Taip jau reikalėliai susiklostė,
641   25|                 O Doveika, žmogus, jau naktim nebemiega. Nusigando
642   25|               Bet kažin? Kažin, ar jau kas beišeis...~    Ji buvo
643   25|          gerokai apkramtė vabalai. Jau nieks nebeišgelbės žalio
644   25|     susiruošti su daržais. Laiškas jau buvo atėjęs iš tetulės,
645   25|       išeisianti pasitikti. O tada jau būsią gerai.~    Gerai?
646   25|              Saulė dar švietė, bet jau pasvirusi ir netekusi kaitros
647   25|        eigulio pasodos, už kirtimų jau prasidėjo bruknienojai.~   
648   25|          viskas bus pasikeitę. Gal jau nebebus nė vieno iš tų,
649   25|          saviškių. Bet ko nors vis jau gaila, - primerkęs akį,
650   25|            prisimynęs...~    - Tai jau nežinau, ką tas mano vyras
651   25|             Dar sakė kažin ką, bet jau lyg ne savo liežuviu. Agnė
652   26|    nesibaigiančių darbų. Bet dabar jau krautuvėlėje nykiai dūzgė
653   26|            po skaidrų lašą. Miškai jau gelto visu smarkumu.~   
654   26|         pakelį.~    - Še, aš turiu jau susuktų, - jauniklis ištraukė
655   26|            nors ne taip. Tiek daug jau ir jis išmanė.~    - Tai
656   26|        daugiau negu kas kitas. Jis jau buvo tokių metų, kad kalbos
657   26|          negaliu nuryti,~    - Kad jau suskobęs, net žandus suka, -
658   26|        pats, ką ir girininkas. Čia jau tarnautojas, skiriamas departamento.
659   26|       vertesnis.~    Taigi. Turbūt jau teks jam pasiieškoti kito.
660   26|         jam pasiieškoti kito. Taip jau išeina. Tilius grįžo, nepalengvinęs
661   26|             Nes, iš kapų grįžtant, jau ta pačia diena baigiama
662   26|          jie jausis ir vėliau, kai jau bus kas nors atsitikę. Bet
663   26|          kas dainavo taip, kad jos jau amžiams nebeišmuštumei iš
664   26|        Nesusirasiu, Petrai, tokios jau niekur nerasiu, nes tokia
665   26|     neišeina, mielas Petriuk. Toks jau aš nevaleika apsigimęs.
666   26|      niekus - pliekia Petras. Toks jau čia vyras. Tik iš pažiūros.
667   26|       prisikišęs Raudonasis Petras jau visai nejaukiai. O Jėzau!
668   26|      nedygo...~    Ir vakaras buvo jau čia pat. Jis lydėjo gęstančią
669   26|        priekaištų nesigirdėtų. Ten jau - kaip Dievas duos.~   
670   26|            laišką. Taip. Autobusas jau grįžo iš miesto. Bet ko
671   26|           tie žodžiai. Pati mintis jau buvo garsiai rėkiantis ir
672   26|            kitaip ir geriau.~    - Jau turbūt gana vėlu? Mes netrukus
673   27|             iš lėto. O gal ji taip jau ir daro? Jis šyptelėjo su
674   27|            lyg patvirtindamas, kad jau vis tiek, jau per vėlu.
675   27|  patvirtindamas, kad jau vis tiek, jau per vėlu. Jau...~    O gal
676   27|            vis tiek, jau per vėlu. Jau...~    O gal ta mergiščia
677   27|    pasiruošęs sutikti su tuom, kas jau jį buvo visu delno pločiu
678   27|          traukiamas, ten užsuko ir jau jų neberado, net ir tada
679   27|           kai tik užsimindavo, kad jau patsai laikas susilaukti
680   27|          Tos taisyklės jis laikėsi jau nuo tų metų, kai pernakvojo
681   27|           negalėjo laukti. Ir taip jau buvo prarasta per daug.
682   27|          įteiks jo laišką. O Gužai jau tokie žmonės, kad, viską
683   27|        patyrimu suvokė, kad giedra jau baigiasi ir prasidės rudenio
684   27|          Vieškelio jis vengė. Nors jau buvo galutinai sutemę, bet
685   27|    įsisiūbavusi varpo širdis, nors jau varpininko ir žingsniai
686   27|      baigti visų metų darbą. Kitur jau dainavo talkininkai pabaigtuvėse.
687   27|           džiaugtis ir mylėti.~    Jau jis pasiekė savo laukų ribas.
688   27|           išlėkė į kiemą. Saugotis jau nebebuvo prasmės. Tegul
689   27|            pusės dar kažkas.~    - Jau po Krivicko, vyručiai, žiūrėkit! -
690   27|         dar gyvas?~    - Kas duos? Jau apstingęs.~    - Tai kas
691   27|          metų?~    - Baigia degti. Jau po visam, - užkalbino pro
692   27|          šito. Pistoletu į bėgantį jau tikrai nepataikysi. Nereikėjo