Part

 1    3|     tyrelio ežero, priklausė jam vienam, kur jis kerpėjo ir žėlė
 2    3|        tad ir priedo prie jos ne vienam reikėjo, išskyrimui.~   
 3    3|         daugiau. Darbas naktį ne vienam pakirto pakinklius, bet
 4    6|         slaptą stebėtoją, bet nė vienam trobos langų nevėpsojo prisiplojęs
 5   12|   nekaltų mergaičių vedyboms. Ar vienam iš tų centro referentų ar
 6   15|    atsilošė Tilius.~    - Ar tau vienam? Kurgi. Ir gerai, kad pabūsi
 7   16|               Ne iš geros dienos vienam iš jų kilo toji mintis.
 8   16|         kad tie vaikėzai gali ne vienam darbą atimti.~    Vyrukai
 9   16|          ir nutrypta pakrantė ne vienam priminė žiemos ir ankstyvojo
10   18|      Doveika parėjęs pasakė, kad vienam vyrui teks eiti į kapus
11   19|       Nieko jie nežino. Jei bent vienam būtų tekę tai matyti ir
12   20|       bristų šalia per žolę, kad vienam delne ištrintų nokstančią
13   22|           Ten šoko mergaitė, jam vienam tepriklausiusi. Niekieno
14   22|         išeities. Viskas ten jam vienam tebepriklausė. Tereikėjo
15   23|         Tilius kiūtino namo. Jam vienam, nuošaliai, Petras pakuždėjo.
16   26| laukiamas ir kaip viskas tik tau vienam. Tik tau... Ir ką dar tau
17   27|      suprato ir tai, kad tik jam vienam lig šiol nebuvo aišku, kas
18   27|   netoliese sustojo, kai iškrito vienam jų nosinė skarelė. Jokio
19   27|     amžių išbandyto, kad laimė - vienam nueidama, kitam pareidama.
20   27|    reikalingą šiuo kartu tik jam vienam.~    Jis perbraukė ranka