Part

 1    2|  nuolankiai prisipažino Krivickas Vargdienis.~    - Nu ką, Vargdienis -
 2    2|          Vargdienis.~    - Nu ką, Vargdienis - jis nepavojingas. ~   
 3    3|   pamaldžiai graudenosi Krivickas Vargdienis. - Kad taip kas nedėlią,
 4    3|           miškuose.~    Krivickas Vargdienis, tik minutei palikęs atvėsti,
 5    3|       nešvankesnį žodį. Krivickas Vargdienis knarkė, galvą paguldęs į
 6    4|           į tą širšyną. Krivickas Vargdienis po tų žodžių suknarkė taip
 7    4|        Užmiršo ir degtukus.~    O Vargdienis kaip ūmai šoko, taip ir
 8    4|           skaudžiai nė vieno.~    Vargdienis užlindo už krosnies. Patirtos
 9    4|         Buvo. Tik išnešė kudašių. Vargdienis taisėsi prie jo žarnų.~    -
10    4|           Tai galėjom leisti, kad Vargdienis šonus pakutentų varlės išnarai.~    -
11    9|   grytelėj. Aš pats jau artojas - vargdienis. Kumetis Doveikos bagočiaus,
12   16|          į samanas.~    Krivickas Vargdienis, palaukęs, kol jo grupei
13   16|      žmogus nori?~    - Krivickas Vargdienis, - pasakė sekretorius, pažinęs
14   16|        savo priešo.~    Krivickas Vargdienis dar vis tebelaikė sugniaužęs
15   20|            Neramus gaivalas tasai Vargdienis, nors pažiūrėti nė penkių
16   21|   atsipasakojo Milė.~    - Ką aš, vargdienis, Doveikos bandininkas? Iš
17   23|   atsiliepė iš pakrūmės Krivickas Vargdienis.~    - Ką toks paršas? O
18   23|         sušiauštą galvą Krivickas Vargdienis. - Nujos jam tą bobą iš
19   23|           nenugirdęs šnekėjo savo Vargdienis. - Kad tas tai jau nieko?
20   27| pasilenkti ir apversti. Krivickas Vargdienis gulėjo ant sausos ir sumintos