Part

 1    3|    jokių senmergės žymių. Jos pilna krūtinė siūbavo ir drebėjo
 2    3|       kaklas?~    Apgrabinėjo pilną kaip akį stiklą ir gėrė
 3    4|       nepasakiusi, kam taiko, pilna maištingos dvasios prieš
 4    7|   užimti.~    Vyriokas tvoskė pilna burna. Laurynas kur pasisukdamas
 5   10|  vaikis nebegaišdamas sėmė po pilną sėtuvę iš savo bandos aruodėlio
 6   13|  norėdama ją atremti į sieną, pilna nuovargio ir saldaus šypsnio
 7   14|         ji apžiūrinėjo ranką, pilna susirūpinimo ir nerimasties,
 8   14|       taip pat ant rankų buvo pilna mėlynų taškų ir brūkšnelių,
 9   15|       Ir Doveika tam pritarė, pilna burna juokdamasis.~    -
10   17|   buvo nutolęs per daug metų. Pilna sauja nebesuimdamas vadžių,
11   18|       ir šapus ir plyšaujanti pilna gerkle. Doveika aiškino,
12   18| priebučio jis turėjo platų ir pilną reginį į savo ūkį, į savo
13   19|       vasara, visokių žolelių pilna.~    Každaila ne iš karto
14   19|    dabar į krautuvę ir atnešk pilną vietoj to, ką išpylei! -
15   22|     ir pataikęs tuštumon. Ten pilna svečių ir jo vieta užimta.
16   24|     ir negaišo, o sėmė vis po pilną kaušelį, staiga pasijuto
17   24| Puikiai ji atrodė. Iškaitusi, pilna vidinio džiugesio ir darnos.
18   24|     pakraščiais.~    Laurynas pilna burna samprotavo, jog mišką
19   25|       būsią gerai.~    Gerai? Pilna apmaudo ir kartumo nutvojo
20   26|         Jaunuolis nusikvatojo pilna burna. Jis nė nemanė persiimti