Part

 1    1|         ir nebe kiek jau to darbo liko. Po pietų keletą medžių
 2    6| prisiminti. Stebėtinai greitai ji liko nubraukta, tartum įkyriai
 3    8|      žmonių prie bažnyčios, ir ji liko viena, apsupta kapinių kryžiais
 4   12|         atsupusi nutirpusią koją, liko stovėti prie savo mantos -
 5   13|           atsitiko taip seniai ir liko tolimoj praeity. Neperšokamas
 6   14| neužsiminė. Ir kodėl - jam pačiam liko neaišku. Ar bloga buvo kas
 7   14|          geresnio. O iš to gerumo liko tik tiek, kad visą kamaros
 8   17|    panašaus ir neatsilikdavo. Jis liko tik ūkininkas. Kieto gyvenimo
 9   18|        šeimyninės durys.~    O ji liko viena kaip buvusi ir laukė
10   20|         užgavęs. O dabar visa tai liko tolima ir atrodė be reikšmės.
11   22|        Jis tolinosi nuo namų, kur liko artimi ir nesugadinti žmonės.
12   22|     išvengti klausinėjimų. Viskas liko užpakalyje. Ir tolinosi
13   23|          atgal ir nesirūpino, kas liko jos įmintose pėdose. Plėšriai
14   24|            Savo užimtame plote ji liko rusenti, kol išsikvėps ir
15   25|        dienelių jau taip nebedaug liko. Ir su kiekviena praeinančia -
16   26|         ir ramu Basiuliškėse. Kas liko, tai be skubėjimo ir lakstymo
17   26|     tarpmiškės gyvenvietę. Bet ji liko švitėti ir toliau, tartum
18   26|         sandariai susivėrė. Už jų liko šeimininkė. Ne. Kažin kas
19   27|          kažin kaip lengviau. Dar liko pora valandų su viršum iki
20   27|          Viena vieta, kaip tyčia, liko pabaigai. Jis buvo tikras