Part

 1    2|     naktį. Ko čia džiūgauti ir kurio velnio įsivaizduoti, jog
 2    3|       pasodą traukė prie namo, kurio pastogėje, po krintančiais
 3    3|  Gužaitė, kalbinama Tugaudžio, kurio galva svyravo lyg laikinai
 4    4|       glėbesčiuos pagalvį, ant kurio, išmesta virš galvos, ilsisi
 5    7|        jie grįstu taku į namą, kurio paskirtis tuojau paaiškėjo.
 6    7|      ką sužinojo. Tą, sakysim, kurio lovoje jis guli, pavarę,
 7   12|        paslaptingas ežeras, iš kurio dugno vidurnakčiais išnyra
 8   13|   neparduotą veršį is turgaus, kurio tik ragai ir uodega tekyšojo
 9   14|      ji buvo pasirinkusi ir be kurio negalėjo būti nieko kito.~   
10   14|     kaip negras su peiliu, nuo kurio smūgio tėvas atsigynė, tik
11   18| grįžtanti į ta patį tašką, nuo kurio pradėjo. Ir tuštuma atsivėrė
12   18|   ateis?~    - Kas?~    - Tas, kurio tu lauki.~    - Jis visada
13   20|      jis nebuvo tasai medis, į kurio apdiržusį kamieną sumanus
14   21|        ir aukštai užgriebia ir kurio balsas ilgiausiai virpa
15   22|     kiek pakeverzoti galinčio, kurio nebūtų gegužinėje. O kur
16   23|   pavasario sapnas ji buvo, po kurio pabudus, žemė atrodo kaip
17   23|       su pavėlavusiu augliumi, kurio alkiui ir rajumui nėra vardo
18   25|         buvęs policininkas, iš kurio Agnė pasijuokdavo, kad jis
19   25|      Ji buvo kaip tas medelis, kurio žievę ir šakas su lapais,
20   26|      svetimas ir nedraugiškas, kurio reikia varžytis, kuriuom