Part

 1    6|          teiravosi Milė, - kad į Basiuliškes pereini? Gal, sakau, Petras
 2    6|        ten, atokiau, vienkiemis, Basiuliškės. Ir ten tokie pat vargo
 3    7|    mergom dėl to gali išsiversti Basiuliškės, turėdamos Lauryną. Jį greičiau
 4   10|     kitiems, kas tai per daiktas Basiuliškės. Vedė vieškelį per miškus.
 5   11|       buvo šiokia tokia gaištis. Basiuliškės staiga paliko kaip karvė
 6   11|        būdos antai ką pririštas. Basiuliškės jam lygiai priklausančios.
 7   12|       Dar kol Striūnos tebevaldė Basiuliškes. Būtų dar Doveika, tik tas
 8   15|         kad jiems seksis. Tačiau Basiuliškės tą pajus. Teisybė, netekęs
 9   15|           galėjo gerokai pakelti Basiuliškes. Plėšė, vertė krūmus, draskė
10   16|  Apskrities ponybė gerai pažįsta Basiuliškes. Dar prie senosios. Bet
11   17|      spręsti ir rinktis greitai. Basiuliškės priklauso sūnui. Tai jo
12   17| paveldėtoja, gal ne menkesnio už Basiuliškes. Taip turi būti, nors ir
13   18|        ir nemačiau nuo atėjimo į Basiuliškes. O ir man jau artėja prie
14   20|  dvarininkai kartais užsukdavo į Basiuliškes. Gerą alų darė Jonas, tvirtą
15   24|        Antai, ar nematote?~    - Basiuliškės?~    - Ne. Miškas.~    -
16   24|  maršalka, ir viršaičiu pastojo. Basiuliškes jis paėmė į savo rankas,
17   24|        tada vis tiek. Ar tu nori Basiuliškes valdyti?~    - Ką jūs? -
18   25|       Turbūt nieko. Ji žiūrėjo į Basiuliškes kaip į užburtą dvarą. į
19   27|          palikę, bėgs su juomi į Basiuliškes. Dar daug laiko. Doveika
20   27|          jame. Jokios švieselės. Basiuliškės miegojo. Medžiai niūksojo,