Part

 1    1|     pusių gilyn į pačią miško širdį. Garbanota ir širma pelkynų
 2    3|  plikindamas gerklę, krūtinę, širdį. O nugarą siaubė šaltis.
 3    5|   šnekėjau. Kinivarpa griaužė širdį. Turėjau eiti namo. Nes
 4    6| priešingas reginys užvaldė jo širdį ir akis. Šmėklos ir raganos
 5    8|  sunkiu akmeniu nugrimzdusį į širdį, į visą jo buitį.~    Aną
 6    9| saldžiai nepatirta, glostė jo širdį. Jį svaigino. Taip apsvaigsta
 7   10|     pasakymas glostė Striūnai širdį. Ne kad būtų dreižęs uždirbtą
 8   14|  Juodi grubūs nagai plėšė jos širdį ir traukė per gerklę. Tie
 9   14|    jautrią ir imlią jaunystės širdį.~    Jis norėjo gyventi
10   16|        išeidavę pusėtinai. Ir širdį žmogui nudiegė, ir graudu
11   19|    maurais aptraukė Tugaudžio širdį. Jis nepajėgė jų išspjaudyti,
12   20|     alsuoja stačiai į žmogaus širdį, į pačią sielą ir išstumia
13   23|    tas taip džiugino jos vyro širdį. ~    Pasisėjau balandėlę
14   23|       toks pat vaikas ir savo širdį statė vėjui ir jo pagairėje
15   23|  Šalti pirštai užgriebdavo jo širdį. Nes kartais jis manydavo,
16   23|   Tilius siekėsi atverti savo širdį. Kitaip bus blogai, bus
17   25|   suleido, kad išplėštų kitam širdį. Monika, toji begėdė ir
18   25|     kartulys nušleikštino jos širdį. Senis išvažiuoja, ir Monikai
19   26| užmirščiau. Tai turėčiau savo širdį ištraukti per gerklę ir