Part

 1    1|           Traukdamas pjūklą, jis vargo su tąja mintimi ir skaičiavo,
 2    1|        tai jis galėjo atlikti be vargo, nekliudydamas savo minčių
 3    2|          iš kokio išdykumo, o iš vargo, - nuolankiai prisipažino
 4    2|       trūkumo, iš nesibaigiančio vargo. Giliai, lyg atviron žaizdon
 5    3|     laikėsi, nepaisydami patirto vargo, ir todėl dideli ir maži
 6    6|    Basiuliškės. Ir ten tokie pat vargo kamuojami, ir jis pats eina
 7    6| pasispyrimų, ir pas tave. Mažiau vargo. O su tarnyba irgi vien
 8   10|      kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti. Bet Striūna nesutiko.
 9   14|         prispausta nusiminimo ir vargo. Tai, kas buvo taupoma ateičiai,
10   14|        pasaulio pažinimo, bet ne vargo fabrikuose. Jis svajojo
11   16|        šakų kuokštais viršūnėse, vargo daužomos vėjų, atskirtos
12   17| darbymečiams jis turi pakankamai vargo.~    Griovkasiai ėjo kitur
13   19|          toliau. Visi svajojo ir vargo, kamuojami neramių vasaros
14   22|          taip esą gera, kad kitų vargo nebenorįs prisiminti?~   
15   22|         tokių pačių metų atėjusi vargo vargti mažažemio kieman.
16   23|   kadaise atvykusi išvargti savo vargo. Nustebinusi visus. Vienu
17   23|        su šakaliu nesuradę? Pusė vargo būtų atsimetę.~    - Apsiėjo
18   23|   nušnekėti. Ir visai be reikalo vargo pelkėse ir miškuose.~   
19   25|          tokių linksmybių dar ir vargo tenka pavargti. Ne, Agnė