Part

 1    2|           Každaila. Špicas liūdnai purtė galvą.~    - Aš to negaliu.
 2    4|          kai didelis sartas arklys purtė sulytus karčius. Kitas skambutis,
 3    4|         apžiojus butelio kaklą. Jį purtė savotiškas drebulys lyg
 4    6|             neklausyk tu, - Tilius purtė abiem rankom tilto atramą. -
 5    7| nedovanočiau. Iš anksto pasakau, - purtė galvą vyriokas. - Patykočiau
 6    9|            tamsta?~    Valdininkas purtė galvą - ne, to jis neatsimenąs.
 7   11|           Ir pamačiau jus.~    Jis purtė kiekvieno atkištą didelę
 8   14|       norėjai pasijuokti. ~    Jis purtė galvą. Ne, jis nenorėjo.~    -
 9   17|            Jūsų sūnus.~    Doveika purtė galvą. Jis sunkiai galvojo.
10   18|           anksto lenkė galvą, pati purtė pavalkus nuo sprando. Pati
11   19|            smagumais.~    Tugaudis purtė galvą. Dievuliau mano, kad
12   20|            begalėjo žinoti? Tilius purtė galvą. Jis vėl matė jos
13   20|        netikiu.~    Jis energingai purtė galvą. Galima tikėti - galima
14   23|          meiliau apsikabinti? - ji purtė galvą, išjudindama tamsią
15   23|          soduose vaisiai, kai juos purtė, nuplėšdami su šakom. Ne
16   24|    atsisėdęs ant pavožtos sėtuvės, purtė rankoje taip, kaip purtytų
17   24|     valdyti?~    - Ką jūs? - Tilių purtė drebulys. Jis atsikėlė ir,
18   26|      birbynė. Ruduo jį svaiginamai purtė ir užraugė nerimu. Jis pajudino
19   26|         eiguliu?~    - Ne... - jis purtė galvą, pasiruošęs ją suaižyti