Part

 1    4|             neramu. Tugaudi, policininke niekam tikęs, saugok mergaitę,
 2    7|              riša ar leidžia į aptvarus. Niekam nerūpi, kuri karvė ieško
 3    8|             suburti kaimo apie save, nes niekam nekilo mintis pastatyti
 4    8|                 Tau dar geriau. Kokia aš niekam netikusi. Tu gal nežinai,
 5   11| paklibykšt-paklebokšt, o savo padaro, ir niekam nė rūpesčio, nė žinios.
 6   11|                 bloga?~    Ne. Po to jis niekam nebesiskundė, net Petrui,
 7   12|                 Ir kad tai toks daiktas, niekam nė galvon neatėjo, matant
 8   14|              dieną, niekieno netrukdoma, niekam nekliudydama, ji dainavo
 9   15|                 jo nebėra kaip. Šiuokart niekam blogo nepadarė, bet sau?
10   17|             dantis, sugniaužė kumštis ir niekam neparodė, kaip skaudžiai
11   17|                   buvo jos. Ji nesiruošė niekam už tai dėkoti.~    Ir už
12   18|                bandė, bet tikriausiai to niekam nepasisakė. Ir drauge ji
13   19|            nuošaliai. Ir žinoti, kad esi niekam neskolingas. Net nereikalingas
14   19|           neskolingas. Net nereikalingas niekam. Nepririštas nė prie jokio
15   22|                  Kad žmogus tėra sau, ir niekam kitam. Kad jis nesaistomas
16   23|               Laiku, tinkamiausiu sau ir niekam kitam. Seno ūkininko išmone
17   23|                 Basiuliškių šeimininkės. Niekam nevalia. Doveikai širdis
18   23|                geluonį kiekvienam.~    - Niekam nevalia, niekam, Tiliau.~   
19   23|        kiekvienam.~    - Niekam nevalia, niekam, Tiliau.~    Jis tuom įtikėjo