Part

501   21|           galva? Ne raštininkas. Ir su savaime griovį gali kasti.~   
502   21|          kitoks daigas. Jo liežuvis su trimis mazgais ant galo.
503   21|          vėjas pučia. Ką darys Agnė su plikabambiu, ir kur jis
504   21|           dera. Ir antroji taip pat su tuo susiuosčiusi. Vaikinas
505   21|       nusipirko butelį degtienės ir su plaštaka pokštelėjo per
506   21|         lengvai teužgavo, o kamštis su trenksmu šovė į lubas. Tai
507   21|            gal ir nebūtų baisu. Bet su Tilium jam vis tiek nevertėtų
508   21|           keista. Ji juk nė kalbėli su juom nenorėjo. Panele Agne,
509   21|            jų turtingoje parapijoje su gerais klebonais nebėra
510   21|            baigta. Taip atsilikę ir su ponu Mečislovu. Tekėti tuojau
511   21|           bene?~    Milė žvanginosi su buteliais. Klaptelėjo atlaužiama
512   21|           pakabesnio daikto. Išbėgs su kočėlu ar šluotražiu ir
513   21|         ranka uždėjusi ant vairo ir su dviračiu slinko kartu. Kaip
514   21|           audeklo išaugtine suknele su gėlytėmis. Aštuoniolikta
515   21|             baisu patiems pasidarė. Su visa troba senelį galėjo
516   21|               O dabar nebenori, kad su tavim susitikčiau.~    Tilius
517   21|           lyg nuolankiai sulikdamas su visom jį užgriuvusiom bėdom.
518   21|               Kaip šventas Juozapas su rykšte rankoje. Tik be barzdos.~    -
519   21|      rankoje. Tik be barzdos.~    - Su akiniais?~    - Be. Gal
520   21|             rankos, tai nežinau, ką su tokiomis galėtų daryti?
521   21|          šonkaulius moki sulaužyti. Su tokiom rankelėm, - pastebėjo
522   21|                 Kokias Dievas davė, su tokiom ir vargstu. Ne visiem
523   21|             duktė stovėtų ant kelio su vargonininku? Ne. Juk anksčiau
524   21|          Juk anksčiau nešaukdavo ir su juom. Buvo gera Veronika.
525   21|  popiermalkės.~    Ar jam nevertėjo su jomis nusigrūsti kartu?
526   21|           dieną, kai traukė iš namų su skalbinių ryšuliu, pamautu
527   21|    artinantis prie saulėtos aikštės su keleta sėdybų. Be jokio
528   21|            jos akis. Bet ji išliks. Su savo šypsena, su tąja nepalyginama
529   21|            išliks. Su savo šypsena, su tąja nepalyginama giedra
530   22|     atsakymo aidą. Jo nuotaika kito su kiekvienu rato apsisukimu.
531   22|         arkliai, kas turėjo reikalų su Doveika, o Tiliaus sesuo
532   22|             liūną.~    Jis susidūrė su Špicu, išvirstančiu iš kirpyklos,
533   22|          išvirstančiu iš kirpyklos, su tuo stamantriu vyruku, vadovavusiu
534   22|           akį. Ji buvo viename lape su jo, su Tiliaus, nuotrauka,
535   22|            buvo viename lape su jo, su Tiliaus, nuotrauka, kažkaip
536   22|           tėviškės, nuo kurios tolo su kiekvienu ritmingu raumenų
537   22|          pasvajoti be baimės ir tik su rūpesčiu, kad Tilius jo
538   22|     linaplaukis.~    - Neprasidėkit su juom, - įspėjo mergaitė. -
539   22|         lauk, tai maniau, jog durys su visom staktom išlėks kartu, -
540   22|            perviršis sviro jo pusėn su didžiausiu kaupu. Tik kantrybės,
541   22|          bijodamas sutikti ką nors, su kuom neišvengiamai būtų
542   22|              Jie tai sukels vėjų ir su niekais neapsieis. Sargai,
543   22|             organizacinis drūtgalys su aiškiu nerimu ruošėsi sutikti
544   22|         akis, kai išvys ją šokančią su tuo aukštu šviesiaplaukiu.
545   22|         meiliai elgtis, kaip niekas su ja nėra elgęsis. Ji tyčia
546   22|       elgęsis. Ji tyčia neitų šokti su Tilium ir žiūrėtų, ką jis
547   22|           tai jų daugiau. Agnė šoko su jais, su moksleiviais, su
548   22|         daugiau. Agnė šoko su jais, su moksleiviais, su vis didėjančiu
549   22|           su jais, su moksleiviais, su vis didėjančiu karščiu ir
550   22|              sukosi dar smarkiau ir su didesniu įnirčiu. Kaip vėjas,
551   22|             užpakalyje. Ir tolinosi su kiekvienu žingsniu, tartum
552   22|             buvo jo atsisveikinimas su mergaite. Su vieno pavasario
553   22|        atsisveikinimas su mergaite. Su vieno pavasario nuostabiu
554   22|        pasistriūbaudamas.~    Jonas su savo draugu ir Jule, savo
555   22|      nudreižę kaip prigulint. Ponai su savo sėbrija savo kamarose,
556   22|        išvažiuoja - užuot dalinęsis su visais ir naudojęsis gera
557   22|         Šukės tik pasipils. Stiklai su visais rėmais.~    Už upės
558   22|         kraštus.~    - Ir aš eičiau su jais. Muščiausi ir dainuočiau.~    -
559   22|      Muščiausi ir dainuočiau.~    - Su kuom, Laurynai, jūs muštumėtės? ~   
560   22|             nešamus pavalkus.~    - Su kuom papuola. Kad gyventum,
561   22|            Ten šviesu, ir šoka jie. Su kuom šoka Monika? Prie kaštano
562   22|           kreivai per petį, kaip ir su nepasitikėjimu ir kartu
563   22|       durniau tu. Aš nusižiūrėčiau, su kuom ji glamžosi. Kas ją
564   22|        duris. Ir palaukti palangėje su mietu. Va kaip...~    Jį
565   22|        gražiau, - džiūgavo Laurynas su kažin kokiu gaižiu gergždesiu,
566   22|            žmogystos. Jiems įkandin su žiburiu rankoje pluošė Doveika.
567   23|            paslaptį? Ir ją nešiosis su savim kaip neatperkamą nuodėmę?
568   23|             šventa laimės samprata. Su niekuom nepalyginamas pavasario
569   23|         saulėje žvarbantis upokšnis su auksiniais dugno akmenaičiais.
570   23|          žemėje. Visada prisimenama su ašaromis ir džiugesiu kaip
571   23|             Jis negalėjo atsispirti su įnirčiu plaunančiai vilniai.
572   23|              Ji skandino, jį nešėsi su savim.~    O Monika žinojo,
573   23|              vasara, - svajingai ir su kraupia nuojauta tarė Tilius. -
574   23|             kurias galima palyginti su užvilkintu pavasariu, su
575   23|            su užvilkintu pavasariu, su pavėlavusiu augliumi, kurio
576   23|       įtarimo jaustis savo namuose, su saviškiais. Taip ji lipdė
577   23|  Šienpjūviai jau keikėsi, kai atėjo su daigiais į našias pavilkio
578   23|          kai juos purtė, nuplėšdami su šakom. Ne geriau buvo ir
579   23|            šakom. Ne geriau buvo ir su vyšniom. Kada jie gulėjo
580   23|        reikėjo geležim apkalti arba su vėzdu vaikščioti per naktį.
581   23|         Vilkija pavandeniui. Vielos su vėliavėlėmis iš spalvoto
582   23|            Tilius, kad prireikus nė su šakaliu nesuradę? Pusė vargo
583   23|              Ir kiekvienas, kas tik su kelnėm, neužmerktų akies.
584   23|          tokių veiksmai eitų lygiai su burna - bloga būtų.~   
585   23|        pustęsis delnus lyg imtynėms su meška. O čiagi tik moteriukė,
586   23|         kaip šnekučiuojasi Veronika su Každaila. Pradžioj dar pašnabždom,
587   23|             taip. Dar geruoju, kaip su žmogumi. O tas jau kur tau
588   23|          išsikėlė pas Krivicką. Bet su Petru vis tiek tebekasa
589   23|           ras geresnį draugą darbe. Su nieku kitu tiek neuždirbsi.~    -
590   23|             Nusigriaunu ir nusivežu su talka. Pamėgink, sako...~    -
591   24|            dainavo, brisdama į galą su paskutiniais javų vežimais,
592   24|         paskutiniais javų vežimais, su žaliomis dobilų atolo pradalgėmis.
593   24|      pavakary leidosi ant vieškelio su sunkiais krepšiais ir tarbomis
594   24|          aukštumose, sausame eglyne su pušų priemaiša. Ir piemenys
595   24|       valkiojosi tą vakarą po mišką su degtukų dėžute rankoje ir
596   24|       miškas. Ne kieno nors daržinė su javais, ne klėtis su šviežio
597   24|        daržinė su javais, ne klėtis su šviežio derliaus kupinais
598   24|       kupinais aruodais, ne tvartai su liepsnose žūstančiais gyvuliais.
599   24|      Kastuvas krito iš jo rankų. Ką su juo bepradėsi - jis tik
600   24|        susirinkus griovkasiams.~    Su rytu pasikėlė vėjas. Jis
601   24|             upės ir artėjo į tyrelį su vis skurdėjančia augmenija,
602   24|        urėdas. Policijos vyresnysis su savo padėjėjais. Bet jų
603   24|         Doveika kalbėjosi ant kelio su girininkais, su urėdu. Visi
604   24|           ant kelio su girininkais, su urėdu. Visi iki vieno buvo
605   24|            išeiti į gera. Susipjovė su visais, tai dabar nori prisigerinti.
606   24|       tereiškia, kiek tau pusbonkis su silkės galva. Ir tai nesigaili,
607   24|           policininko, kad palauktų su mokesčiais. O paskui jau
608   24|           akim žiūrėti į dangų.~    Su ąsočiu rankoje iš vidaus
609   24|         parsivesti tėvo, kurs kartu su kaimynais vaišinosi alum.
610   24|             nė lašo rūsyje. Nusunkė su mielėmis, išlakė antrininko
611   24|           miesto lakata. Susiuostys su kokiu. O gal jau ir susiuostė?
612   24|             sugauti savo šeimininkę su tuo ponaičiu ir su tąja
613   24|       šeimininkę su tuo ponaičiu ir su tąja žinia nubėgti pas Doveiką.
614   24|             ir turi kokį ryšį ugnis su anuo pokalbiu? Jeigu taip,
615   25|        apsiniūkė, ir, jei ne Petras su Tugaudžiu ir dar keliais,
616   25|      stebėjosi. Bene bus susipykusi su Doveikos bernu? Bene bus
617   25|            liniją tartum žaidimuose su draugėmis. Ji žengė per
618   25|            žino vienadienis drugys, su saule pakilęs iš savo lopšio,
619   25|     bemeilijo užmigti visam laikui. Su pavydu lydėjo padangėmis
620   25|             kurs padės susitvarkyti su savom. Ji parašė laišką
621   25|            ir pamažėle atsisveikino su namais ir visu, kas buvo
622   25|       apmaudu vien pagalvojus, kaip su ja kalbėdavosi, kaip vaikščiodavo
623   25|   pasielgusi teisingai. Ji taip pat su ja pačia pasielgtų, tik
624   25|            ne kapuose. O už tvoros, su pakaruokliais. Ir tai per
625   25|             darys ten, ką tik nori. Su kuom tik nori vaikščios
626   25|            Jis toks geras, kad nėra su kuom net palyginti. Kaip
627   25|          jau taip nebedaug liko. Ir su kiekviena praeinančia -
628   25|        Laurynas nuperka, kai grįžta su pienu.~    - Tu atsikabink
629   25|        žinojo, kad jai jokios bėdos su bernais. Kas dėjosi vasarą,
630   25|            tetą, įprastinio vaizdo, su kuriuomi ji suaugusi nuo
631   25|             Vaje, vaje, ir nebijosi su tąja pekline?~    - Ne.
632   25|       medelis, kurio žievę ir šakas su lapais, su žiedais gerokai
633   25|           žievę ir šakas su lapais, su žiedais gerokai apkramtė
634   25|      Nužliaukė šilti lietūs, šiluma su garais pasikėlė nuo permerktos
635   25|             lauką padėti susiruošti su daržais. Laiškas jau buvo
636   25|         tetulės, kuri, greičiausiai su vargonininko pagalba, apreiškė
637   25|          Valandų valandas išplepėjo su jo mergaitėmis. Tiesa, dar
638   25|    užsigeidė paskutinį kartą išeiti su krepšeliu ir pasirinkti
639   25|           Netruko krepšelį prižerti su kaupu, tad ėjo toliau, dairydamasi
640   25|            gale kažin kas darbavosi su arkliais. Panamės daržuose
641   25|      pasaulis tą rytą. Agnė stovėjo su lagaminu ir pora ryšulių
642   25|         laukė autobuso. Atsibučiavo su mama, su seserim. Apsikabino
643   25|      autobuso. Atsibučiavo su mama, su seserim. Apsikabino tėvą
644   25|         lengvu rudeniniu apsiaustu, su skrybėle, su pirštinėmis.
645   25|             apsiaustu, su skrybėle, su pirštinėmis. Rankoje odinis
646   25|           nusileidžiant į pakalnes, su upeliais ir tiltais per
647   26|             atgyjanti, atsikelianti su tokia gaivališka jėga, kad
648   26|            iš kiemo, pamačius juodu su Monika. Ji pasielgė taip,
649   26|         rūpesčius išsinešė mergaitė su savim. Tik gyventi ir džiūgauti,
650   26|       įsikirtęs į žemės auglių.~    Su nepasitikėjimu jis žvelgė
651   26|                    Eik tu po velnių su mūsiškiu ir su visais! Man
652   26|            po velnių su mūsiškiu ir su visais! Man nesvarbu, kaip
653   26|          žodžių. Rūpestis, atneštas su laišku, įsibrovė į jų tarpą
654   26|            tokius gyvulius laikyti. Su jais pavažiuoti ar kur pajoti.
655   26|           kaip reikiant susipažinti su vietove. Juk tam ilgai ruošėsi
656   26|            gamtoje ir susitinką tik su tokiais pat. Tai, ką jis
657   26|             nors šunybę. Vyras - ne su pirštu dirbtas. O, kaip
658   26|           diena baigiama apsiprasti su mintim, kad ji palaidota.
659   26|        kiemo viduryje, prie šulinio su cementiniais loviais gyvulių
660   26|          kalbėdamas taip šiurkščiai su ja, tartum ji būtų ta, kuri
661   26|             be tavęs? Ką tu padarei su manim? Ką tu padarei iš
662   26|          dar neatsigėręs, tebebrido su kiekvienu žingsniu vis tirštėjančion
663   26|         pasipriešinimo, klusniai ir su dėkingumu palenkiant galvą
664   26|     kaustyčiau kalvėje, kaimo gale. Su mokslu nieks negimė. Padaužysi
665   26|      svarstė, kaip jam atsiskaityti su šeimininku. Padėti ant stalo
666   26|             kito, ir po valandėlės, su įsigalinčia tamsa, jis jautėsi
667   27|       išsikišęs bažnyčios bokštelis su geležinio kryžiaus smaigaliu.~   
668   27|          Nejau jis leidosi pakalnėn su rudeniu, su savo amžiaus
669   27|        leidosi pakalnėn su rudeniu, su savo amžiaus pavakare? Užuot
670   27|            Ar netekimas valdžios ir su tuom visos pagarbos? Gal
671   27|          miesto seniai - akiniuoti, su lazdom, su skėčiais, su
672   27|               akiniuoti, su lazdom, su skėčiais, su nukaršusiomis
673   27|             su lazdom, su skėčiais, su nukaršusiomis savo pačiomis.
674   27|         geras, ar tiko save lyginti su tąja nykia karšatimi, kai
675   27|             smagią valandą praleido su miesto valdininkais, apmokėdamas
676   27|        dažytoje medinėje statinėje. Su rankšluosčiu ant rankos,
677   27|          jau ir daro? Jis šyptelėjo su tokiu blausiu kartumu, lyg
678   27|           nebuvo pasiruošęs sutikti su tuom, kas jau jį buvo visu
679   27|     lengviau. Dar liko pora valandų su viršum iki autobuso. Jis
680   27|           kampe. Svarbu nesusitikti su tokiais, kurie galėjo išlipti
681   27|             kad, viską palikę, bėgs su juomi į Basiuliškes. Dar
682   27|          nebus pavėluota? Pavėluota su visu gyvenimu. Jo beprasmybė
683   27|           atžalos. Bet jis negalėjo su tuom sutikti. Jis kratėsi
684   27|            meldė pasišiaušęs senis, su ginklu vienoje ir lempa
685   27|             išsivedė.~    - Kaip tu su manim kalbi? Velny tu nudvėsęs! -
686   27|          Laurynas jį matė išeinantį su šautuvu tąja kryptimi. Jis
687   27|     Nepažįsti... Tai aš jį pažįstu. Su juomi eidavai zuikių ir
688   27|             vienintelis, turįs ryšį su valdžia.~    - Eik po velnių! -
689   27|         nieks nepadeginėjo daržinių su brandžių javų krūviu. Tilius