Part

 1    3|           grandinių. Vyrukai gėrė juodą upės vandenį, mito žemuogėmis
 2    3|           Aš geriu savo, - atkišo juodą kumštį šlubasis.~    Lovos
 3    3|      blizgėjo lyg stiklu pavožta. Juoda miško siena, rodos, nutolo,
 4    3| nukeldamos į naktų glūdumas, kaip juodą mišką, kur nieko regimo,
 5    6|       rudas moksleivės rūbelis su juoda priejuostėle!~    Taip,
 6    7|            bet naktis nebuvo vien juoda, tuščia duobė. Ji tyvuliavo
 7   12|        apnešė dulkėmis nužviegusi juoda kaip kurmis mašina. Ir už
 8   12|           Gramzdino į daubas ir į juodą miško tankmę, kur po eglių
 9   12|    šipulius, pažvelgus pro langą. Juoda miško siena ją buvo apjuosusi
10   16|            Pirma sunki, drėgna ir juoda velėna atsiskyrė nuo kastuvo
11   17|        gyveno senoji. Kol ji savo juodą ranką laikė uždėjusi ant
12   19|         dvidešimties pėdų griovys juoda ir garuojančia, lyg smaloje
13   19|          nuruduuuooos - ~    Mano juoda kepurėlė~    Kaip juodavus,
14   20|        jos ilgą ir baltą kaklą ir juodą plaukų vilnį, pasidriekusią
15   25|   pieninėn, ir motoro kalimas pro juodą skardos kaminą, ir dulkių
16   26|    Nuruduos, nuruduos - ~    Mano juoda kepurėlė ~    Kaip juodavus,
17   26|          dūmelis draikėsi apie jo juoda kepurėlę. Jis mažėjo, nyko
18   26|         kada teko taip nešti savo juodą kepurėlę? - Aš noriu pradėti
19   26|           iki sklidinumo talpų ir juodą nakties indą. Jame galima