Part

 1    5|           kaimynų. Ir netrukus jis grįžo tuo pačiu keliu su Doveika.~    -
 2    7|         verandos ir, apsukęs ratą, grįžo atgal. Kelio apjuostame
 3    8|            brikelė tebestovi, kaip grįžo iš bažnyčios. Ir eržilas
 4   11|           kas gali sakyti?~    Jis grįžo prie savo kumelės. Lyg geležis
 5   12| apsilankymų ir dantį atkandęs, jis grįžo jų širdžių graudinti.~   
 6   14|            laukia laimė.~    Tėvai grįžo pavakary gerokai išvargę,
 7   14|            jis buvo matęs.~    Jis grįžo metai prieš karą. Spėjo
 8   18|          ląstele. Tai jis, Tilius, grįžo iš mergaitės, lėtai statydamas
 9   18|            šienapjūvę. Iš pienines grįžo Laurynas ir, strapinėdamas
10   18|     skurdžią mantą, o virtuvėn. Ir grįžo netrukus su laikraštin susuptu
11   19|           būdavo kaip šilkinė.~    Grįžo Každaila su pilnu buteliu.
12   20|       žėrinčiomis skaidulomis. Jos grįžo į praeitį ir glostė tuos
13   20|            iš peties.~    Tada jis grįžo namo, nusiteikęs visai kita
14   20| patikimiausia - tai namai. Doveika grįžo pailsėti ir atsigauti su
15   22|            atsimušusios eglynuose, grįžo rasotais vasarojais. Dar
16   26|            Taip jau išeina. Tilius grįžo, nepalengvinęs sau naštos.
17   26|        laišką. Taip. Autobusas jau grįžo iš miesto. Bet ko skubėli?
18   27|              Doveika ėjo namo. Jis grįžo iš kitos pusės. Prieš daugelį
19   27|         šautuvu tąja kryptimi. Jis grįžo. Doveika sprendė greitai