Part

 1    3|      pradžius keliai, aš pirksiu dviratį ir vis pas tave atvažiuosiu.
 2    3|                 Aš todėl pirksiu dviratį, kad tau netektų liūdėti.
 3    6|          suplojo rankomis. - Bet dviratį vis tiek pirksi?~    - Kam
 4   11|           darbą baigęs. Juk turi dviratį dar?~    - Turiu laužą tokį.~    -
 5   13|      Gužo kiemo vaikinas stūmėsi dviratį. Pasikūprinęs ir svyruodamas
 6   15|       Doveika.~    - Ketinau tik dviratį vasarai pasipirkti, - lyg
 7   16|      vadžias už medžio, apžergęs dviratį, movė Tilius krautuvėn.
 8   19|         tada? Vienas gyrėsi, jog dviratį per dvi savaites įsitaisysiąs.
 9   19|       dvi savaites įsitaisysiąs. Dviratį per dvi savaites? Tegul
10   21|           Bet visokie rūpesčiai. Dviratį mat papirkau.~    - O ko
11   21|         O ko nėjai kanalo kasti? Dviratį per dvi dienas būtum uždirbęs.
12   21|       kelio. Tilius pasiėmė savo dviratį.~    - Aš tave pavežčiau.
13   21|               Tilius judino savo dviratį po centimetrą, po sprindį.
14   21|        per tą tarpą? Jis pastatė dviratį ir nudūlino kiemu. Jis parsinešė
15   22|   Pravers pačiam, pravers.~    - Dviratį naują pirkęs, - įsikišo
16   22|        ko. Bet grįžti reikia. Jo dviratį apkaišė jurginais, ir jis
17   25| šilkiniais kaklaraiščiais. Ten į dviratį nieks nė pažiūrėti nenori.
18   26|    vieškelio. Kurs stūmėsi kartu dviratį, vikriai peršokdamas griovius
19   26|   išsitraukė nuo prieklėčio savo dviratį.~    - O kur tu ruošiesi? -