Part

 1    1|           lyg nedašutęs, sulūžęs, Dieve sergėk. Dviese ant turniko
 2    2|          pasmilkymą.~    - Padėk, Dieve! - pasisveikino eigulys.
 3    3|         krepšiais. Daugiau nieko. Dieve, kaip čia liūdna...~    -
 4    6|     Šeimyna valgė.~    - Skalsink Dieve!~    - Ačiū, ačiū.~    -
 5    6|       tavim negalėjo susikalbėti. Dieve, kaip buvo baisu tą naktį...~    -
 6    7|          taip suaižęs, kad sergėk Dieve. Akį vieną išgėręs. Dabar,
 7    7|        nuošaliau. Dabar tai, gink Dieve, neužsimink. Apie Lauryną
 8   10|       pagados buvo tą vasarą, kad Dieve susimylėk. Rugiai ant lauko
 9   10|           dalgiu paguldė žemelėn. Dieve jiems dangų duok. Zuzana,
10   12|           kaimynės. O tų kaimynų, Dieve mano, taip visi pasiilgę!~   
11   14|          išeities nebebūtų.~    - Dieve brangiausias. O tu dar norėjai
12   16|         pusbalsiu tardamas:~    - Dieve, man padėk.~    Pirma sunki,
13   18|          ir jo taip mylima žmona. Dieve tu mano! Senis iš proto
14   22|       klausimą kelti? Tik ne jis. Dieve mano. Dalybų perviršis sviro
15   22| prisisukti. Toks jau kad griebtų, Dieve susimylėk, jau kažin, ar
16   23|           tokia tūžmastis pagavo. Dieve, susimilk. O jis, pamislyk,
17   23|         jos vyras toks senis. Vai Dieve, visi.~    Lyg ir susenęs
18   25|     išvažiuoti.~    Ir išvažiavo. Dieve brangiausias - niekas jos
19   27|        prieš sutelktą vėjo šuorą. Dieve geras, ar tiko save lyginti