Part

 1    1|     Sėtuvė traukia prie žemės. Buvau jau prastypęs, bet plonas,
 2    5|      nekliudytų, aš negalėjau. Buvau areštuotas tuo metu. O šiandien
 3    6|      vykusio siautėjimo.~    - Buvau...~    - Buvot ir apšilti?~    -
 4    8|       kodėl?~    - Kas? Aš tik buvau asilas paskutinis, manydamas
 5    9|       galva lėtai dirba. Ir aš buvau jaunas... Paminėtų tą vietą
 6   13|   datrauksiu.~    - No, kai aš buvau tų metų, tai kartais tris
 7   15|       buvom jauni.~    - Ir aš buvau jaunas. Kaipgis. Ir Doveika.
 8   16|     tai atėmė mano žemę, kurią buvau gavęs iš reformos.~    -
 9   19|           Vieną kartą jau taip buvau prisivaręs prie griovio
10   19|       graužtum dantim. Išgėręs buvau. Tai ir sėdau už stalo rašyti
11   19|         Tegul šunys, kaip tada buvau prirašęs. Dabar taip nė
12   19|      laiškelį supliekęs.~    - Buvau, gegute raiboji.~    - Ei,
13   19| nesigiriu. Nėra ko girtis. Kai buvau jaunesnis, tai jau jų perleidau
14   20|       ir kokiomis aplinkybėmis buvau visa tai matęs. Ant tavo
15   21|        Reikės ir man judintis. Buvau mat pritrūkęs taboko.~   
16   21|        Prieš laidotuves.~    - Buvau turbūt pavargęs... Kasiau
17   22|     jau? O kodėl ne ten?~    - Buvau.~    Šešėliai krivuliavo
18   23|        netylėsiu, ką tu žinai? Buvau andai prašyti, kad daržinę
19   26|         ir viskas. Ir pamiršęs buvau. Tik kažin, ar verta ko