Part

 1    1|    Argi tikrai taip, po šimts velnių? - pagautas atkaraus pasipriešinimo
 2    1|    jis - technikos, kažkokios velnių, baigti. Va tau...~    -
 3    9|        Galėtų driektis sau po velnių.~    - O ko? Ar šeimininkė
 4    9|     duris. Ir pastūmęs. Kurių velnių jai landžioti po bernų kamaras?~    -
 5    9|      įgaliotinį?~    - Eik po velnių!~    Ji ir nuėjo.~    Arklio
 6    9| tyrely, ne tik raganų, bet ir velnių, ir kipšų visokio plauko.~    -
 7   14|  galėjo jį tuojau pasiųsti po velnių. Nes, jam tarnaujant, buvo
 8   15|       O koks jam reikalas, po velnių, manyti, kad ji per jauna
 9   16|   supo besiartinančius. Kurių velnių laukti? Ar be apskrities
10   16|      penki šimtai hektarų. Po velnių, tai toks gražus laukas,
11   20|    jokios teisės. Senatvė. Po velnių su tokiais nevykusiais apmąstymais.
12   20|    Tai tu myli mane?~    - Po velnių! Labai jau. Aš nežinau...
13   21|       viskas. Tačiau tetulytė velnių užėdusi. Ponas Mečislovas
14   22|    kiemo kampelius. Kokie tai velnių šokiai? Laurynas tokių nepripažino.
15   22|            Tai eikit po šimto velnių! - kažkuris ten panamėje
16   23|      neužmerktų akies. Jau po velnių, kad daili, tai daili bobelė.
17   26|    jūsiškiui?~    - Eik tu po velnių su mūsiškiu ir su visais!
18   27|      su valdžia.~    - Eik po velnių! - prakošė pro sukąstus