Part

 1    2|      Kažkokia velnystė susidėstė ūmai ir visai nenumatytai ir
 2    3|         Ji žudė klaikios mintys, ūmai nukeldamos į naktų glūdumas,
 3    4|  degtukus.~    O Vargdienis kaip ūmai šoko, taip ir susileido
 4    6|    pastoge pripjovę, - sugalvojo ūmai. -Ar nereikia talkininko?~    -
 5    9|          jie nuvažiavo. Per daug ūmai ta istorija susiklostė.
 6   10|   klastingai delnu suviliota, ji ūmai pasilenkė ir stvėrė už kojos
 7   11|         ir tai buvo akimirka, jį ūmai nukėlusi į prietemą šeimynos
 8   13|       virš juodo miško brūkšnio, ūmai blubtelėjo rausvai melsva
 9   13|          staiga neteko iškalbos, ūmai užmiršo visa, ką plepėjusi,
10   17|         galėjo suraminti ji. Bet ūmai negalinti. Ji turinti apsvarstyti,
11   19|       dieną ir naktį. Viskas per ūmai atėjo. Štai kas. Jis nebuvo
12   19|          išsėmęs visą skausmą ir ūmai aptilęs. Jis turėjo pailsėti.
13   20|           Vogčiomis jis mėgavosi ūmai vaizduotėje sukilusiais
14   21|          nušluostė ir atsitiesė. Ūmai jo širdis apšleikšto, ir
15   22|   garsiai šūkavo. Triukšmas kilo ūmai, kaip turguje, susikibus
16   26|       Jis kniostelėjo galva, lyg ūmai prisiminęs atidėtą šalin
17   27|          savo laiką.~    Doveika ūmai apsisuko ir metėsi į sodą,
18   27| gyvasties ženklo.~    Ir siaubas ūmai sukaustė Doveikos sąnarius.