Part

 1    2|      dėdamas lyg sniego gniūžte stačiai į snukį:~    - Neskubink,
 2    3|       atramos, dribo visu ilgiu stačiai į patežusį kiemą.~    -
 3    4|         tu per daug, Krivickai. Stačiai be gėdos taip ant žmogaus
 4    5| pavasario. Ir karvės veršiavosi stačiai be tvarkos. Pieno ir mėsos
 5    5|       iškaulydavo. Javus, linus stačiai nuo kelio grobė, ir ūkininkas
 6    5|  rankinių vežimėlių ir rogučių, stačiai ant žemės išdėstytos sėklos,
 7    7|       raudonumo, o pašiurę ūsai stačiai degė. Pora stiklinių vyno
 8    9|      čia sauja purvo iš pakelės stačiai į akis. Ir jis nuvažiavo
 9   12|        labu rytu, storas balsas stačiai klausė:~    - Tai kur jūsų
10   12| šiurkštūs antakių šeriai šovėsi stačiai priekin, sudarydami kaip
11   14|         semdavęs aukso dolerius stačiai iš maišo. Taip, tikrai iš
12   14|          kur garsinis filmas ją stačiai sužavėjo. Užsuko kavinėn
13   18|         velniai.~    Ji žiūrėjo stačiai į jo akis, įsitempusi ir
14   20|      pypkutės švilavo, kopdamas stačiai aukštyn, nedrumsčiamas vėjo,
15   20|         Dievo kvėpsmas, alsuoja stačiai į žmogaus širdį, į pačią
16   24|       keptuvės dugnas, užsivožė stačiai viršugalvyje. Gal tai Basiuliškių
17   27|        pavakare? Užuot stovėjęs stačiai ir tvirtai kaip stulpai
18   27|      pasielgdavo. Nebeprieinama stačiai.~    Nejau jis būtų padaręs