| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] taikstosi 1 taikydamas 4 taikydami 1 taip 599 taipgi 3 taipgis 1 taipogi 5 | Frequency [« »] 692 jau 689 su 640 tik 599 taip 594 kas 567 jo 550 buvo | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances taip |
Part
1 1| šuniškos buities. Jos buvo taip išmirkusios, bjauriai susiraukšlijusia 2 1| Žmoguti, kaip tu taip? Ar nežinai, kad Veronika 3 1| numetė vaikinas ranka. - Kad taip Veronika, vyrelis, tai jau 4 1| pusseserė.~ - Hm... Kartais taip lyg ir atrodytų. O Každaila 5 1| visokią duoną. Ar tau nėra taip atsitikę, jog atsikeli rytą 6 1| atitokti, kad yra kažkas ne taip. O kas - ir nežinai. Gal 7 1| pakvietimas? Na, ir kodėl taip negalėtų būti? Pareini ir 8 1| ir žiema jau baigiasi... Taip savaitė po savaitės laukimo, 9 1| malonumų? Tik negerai, kad taip ilgai užtrunka. Ir tariamieji 10 1| sukluso Petras.~ - Taip. Ar tu mane laikai netinkamu 11 1| nors ir nuplikusi būtų taip kaip mano. Kokie čia juokai? 12 1| sumirksėjo mažom akutėm, taip, lyg prieš save matytų ką 13 1| tai, ką mano, bet ar jis taip mano iš tikrųjų? Aha, pigu 14 1| išeities nėra.~ Argi tikrai taip, po šimts velnių? - pagautas 15 2| pasivėlus į sniegą, pakočioti taip, kad atsikėlęs kaukdamas 16 2| languota gelumbe. Jeigu gali taip kasdien vilkėti, net po 17 2| pinigą kaip už keturias. Taip sako ponas Melamedas.~ - 18 2| Nu, ar aš nežinau? Ar taip yra? - vaikiškai nustebo 19 2| lėtai paaiškindamas:~ - Taip, draudžiama. Tačiau ypatingais 20 2| būti derybos, kai viskas ir taip aišku? Yra šeštadienis ir - 21 2| ir lenkėsi iš linksmumo. Taip pat buvo žinoma, kad Pleikys 22 2| skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant 23 2| O kiek manai prašyti? Taip, tarp mūsų kalbant? - pasivijęs 24 2| nukaro nuo šakelių, kurias taip neseniai dengė sniego ir 25 2| šnekos ir uždegantis juokas. Taip mielas, taip glostantis, 26 2| uždegantis juokas. Taip mielas, taip glostantis, taip reikalingas 27 2| mielas, taip glostantis, taip reikalingas po žiaurių ir 28 2| išnaudojimas. Reikia laikytis taip, kad bent tada, kai galim, 29 2| jau perėjo tas karštis ir taip nebemanai?~ - Ne, neperėjo. 30 2| neperėjo. Ta liga bjauri - taip greitai nepersergi. Bet 31 2| Bet ką aš bepadarysiu, kai taip viskas dailiai klostosi? - 32 2| pasižiūrėjo Petras.~ - Taip sau. Iš nuobodumo.~ Valanda 33 2| ilgais kailiniais, kurie buvo taip storai nutaškyti kelio mėšlu 34 2| sustojusį ratą. Primerkęs ir taip pabliurkusių vokų užgriautas 35 2| užklojo viršutinį palūpį ir taip jau siaurą, jog neliko vietos 36 3| balotą mišką aštriu spindžiu taip tiesiai, lyg išvarytas pagal 37 3| neilgtrukus po vieškelio ir tilto taip, kad iš senųjų erdvių trobesių 38 3| policijos? Kartą per metus jau taip ar taip jis leisdavosi į 39 3| Kartą per metus jau taip ar taip jis leisdavosi į miestą, 40 3| Basiuliškių vienkiemy, taip pat netvarka. Jau nuo senių 41 3| parduotuvė.~ Kaip iškaba, taip ir patsai namas buvo dvilypis. 42 3| nykščiais pašones.~ - Tai kad taip dabar tą šikšninę tarbą 43 3| nusukęs.~ - Nu, nu, ne taip mandriai. Sekantis,- įsakmiai 44 3| Krivickas Vargdienis. - Kad taip kas nedėlią, tai ir aš eičiau 45 3| pati, nė vaikai. Petrui taip pat nepagailėjo žodelio:~ - 46 3| šitaip. Apšlapinu ir padegu. Taip turi būti, jeigu tavo dalis 47 3| žvaliai ir ėjo tiesiai, ir taip tiesiai, jog drąsiai galėjo 48 3| kibirkščiavimą stiklinėje taip arti, kad juto jų lyg plonyčių 49 3| tarė: - Vasarą čia nuobodu taip, jog gali numirti. Tik balos 50 3| iki pagerklio.~ - Ot taip. Dar pridėk, Miliute.~ - 51 4| miško vyrai linksminosi taip trankiai, jog per lietų 52 4| pasibaigė, o vis šiaip taip skurstam, - buvęs viršaitis 53 4| Vargdienis po tų žodžių suknarkė taip garsiai ir bjauriai, lyg 54 4| Krivickai. Stačiai be gėdos taip ant žmogaus pulti. Kas taip 55 4| taip ant žmogaus pulti. Kas taip matė? Nusigėrei, tai ir 56 4| nematė tokio Krivicko. Ir taip nesmagiai pasijutusio Doveikos. 57 4| Vargdienis kaip ūmai šoko, taip ir susileido atgalios.~ - 58 4| girdi, ne vietinis, tai ne taip patogu.~ - Kodėl ne? 59 4| balsais.~ - Kur valkiojies taip ilgai?~ - Eik šen, velny 60 4| Jis sėdėjo ant suolelio taip tiesiai, lyg būtų kas mietu 61 4| tyliau, negu buvo galima, taip, kad niekas neišgirdo. Plaukai 62 4| atsidarančias duris ir puolė taip staigiai, jog Špicas nespėjo 63 4| dešine, su dešine, Tiliau! Ot taip. Dabar abiem... ~ Tiliui 64 5| didumo kaip gryčios langas, taip skaisčiai nudėtus, tokiom 65 5| Užsidirbau, Petriuk. Taip jau reikėjo, - šaipėsi Tilius 66 5| į jaunystės laikus, kada taip pat buvo ir muštynių, ir 67 5| sakyti. Visa atrodė tapę taip nereikšminga. Iš tikrųjų 68 5| Aš lyg ir nujausdamas. Taip ir traukė šįryt į turgų.~ 69 5| tarpas. Ir vėl išnyra, bet taip neaiškiai...~ Petras 70 5| nuo tų žavių mergaičių, ne taip seniai dėvėjusių trumpus 71 6| tęsiniu vakarykščių nuotarčių, taip stipriai vienu metu jį užgriuvusių. 72 6| Daug ko jis nebeįsivaizdavo taip, kaip buvo iš tikrųjų. Jis 73 6| atsigulė.~ Ar visus jis taip sutinka - pamanė, braukdamas 74 6| po to. Kad langą išmušė, taip. Bet Gužas jau, matyt, buvo 75 6| nuotaikos. Ir tai atrodė taip seniai buvę, taip seniai, 76 6| atrodė taip seniai buvę, taip seniai, jog žmonės per tą 77 6| dievaži, reikalui esant, taip padaužys, jog tyrelio kipšas 78 6| paukštis. Ir jos plaukai taip pat.~ - Ko tu nenorėjai?~ - 79 6| Gal ir buvo? O kas taip baisu? - Tilius gūstelėjo 80 6| tiltu. Vanduo buvo sukilęs taip aukštai, jog betrūko kelių 81 6| didesnę žymę padariau. ~ Taip, ir ne juokais taip galėjo 82 6| Taip, ir ne juokais taip galėjo būti, nes ten viskas 83 6| Kas tau sakė?~ - Visi taip sako.~ - Meluoja jie, 84 6| mergyt? Kas tie, kurie taip tave kvailino?~ - Gi 85 6| šalies neprasimanytumei. Čia taip visko po maža, po truputį - 86 6| juoda priejuostėle!~ Taip, tie rūbeliai gražūs, jai 87 6| geriau neskaitysiu. Aš ir taip žinau, kad tu nemeluoji.~ - 88 6| Galėčiau ir pameluoti. Bet taip jau yra, kad čia rašo, kviečia, 89 6| nusprendė Agnė.~ - Taip.~ Jis paėmė laišką ir 90 7| vartus. Vienas ir nebūtų taip pigiai susivokęs, jei ne 91 7| Naktį jau čia neįkrapensi taip sau juokais ir nepabelsi 92 7| į šypseną. Neaukšta, bet taip tvirtai suremta ir tokia 93 7| arti bus galima. Mes tad taip, greitomis.~ Iš vienos 94 7| bėk. O ne visad papuola taip. Imk sūrio, barstyk druską. 95 7| kur jis galėjo žinoti, kad taip sutinka samdinius Basiuliškėse.~ 96 7| Julė, pasidavusi pirmyn ir taip smarkiai mušdama kojas, 97 7| stengdamasi. O jau plėšėsi taip smarkiai, tartum visi vienkiemio 98 7| nukirto rūsčiai:~ - Tu taip nekriuksėk. Nesgi pats tikriausiai 99 7| veršį pasikišę po pasoste. Taip ir nebuvai kojūkų iškėlęs. 100 7| kirtimus prižiūrėjo, tai jau taip suaižęs, kad sergėk Dieve. 101 7| šeimynai, tik patys turi taip ištaikyti, kad ūkio darbai 102 7| Gužaitė aną vakarą, sako, taip marmūzę nagais išakėjusi, 103 7| retkarčiais į krūvą, bet taip, ne per daugiausia. Jonas 104 7| patiko Tiliui ūkyje, kur taip erdvu, stambu ir tvirta. 105 8| apdrungsta sūria ašara. Taigi, taip. Šešis šimtus mokėjo už 106 8| nesivėlinkit!~ - Gi mūsų birbilo taip ir nemėginot dar.~ - 107 8| teturi vieną kryptį. Ir taip pamažu, pamažu...~ Apsunkę, 108 8| ištrinta ir išblizginta, bet taip jau išdabinta gudriais išdirbiniais 109 8| ir gal Tugaudis? Dėl to taip linksma pas mus.~ Ir 110 8| Petras, bet tai, kad jis taip yra laukiamas. Ir apie keistą 111 8| ji gali baigtis, būdama taip reikalinga, taip geidžiama 112 8| būdama taip reikalinga, taip geidžiama tame nuošalume? 113 8| žengdama paupio taku. Ir to taip sunku atsisakyti, jei tik 114 8| galvos. Jie galėjo ir toliau taip eiti, sutardami žingsnius, 115 8| nebesulaukdama to, kas buvo taip arti jos vieną kartą. Aną 116 8| laikėsi tvirtai tvirtai. Taip tvirtai, lyg būtų siūbuojančioje 117 8| sruoga jo akis. Aną vakarą, taip tolimą, vos beįžiūrimą pro 118 8| Atsisukęs dar pridėjo:~ - Taip, taip! Dabar jau trims mėnesiams 119 8| dar pridėjo:~ - Taip, taip! Dabar jau trims mėnesiams 120 8| kiaulė. Ir gerai jam, kad taip pasakiau. O kas tas, kurs 121 8| neapsakomai. Ar būtų jis taip pat šokęs ant to su odinėmis 122 8| odinėmis pirštinėmis, kurs taip gražiai šypsojosi ir merkė 123 9| rūpesčiais ir nebūtom bėdom ir taip apnuodyti šventišką džiaugsmą. 124 9| Net ašara prasisunkė jam, taip nuoširdžiai jis pasilinksmino. 125 9| glostė jo širdį. Jį svaigino. Taip apsvaigsta gėlės nuo per 126 9| krypavo atgalios lygiai taip, kaip buvo atkrypavę.~ 127 9| šikšna aptrauktas botkotis taip pat. Kaip galios ženklas 128 9| įkalti. Reikalai susiklostė taip, kad visi keliai užsidarė. 129 9| Nemiegojau.~ - O man taip pasirodė.~ - Nežinau, 130 9| Nežinau, kodėl jums taip pasirodė.~ Ji buvo už 131 9| vargino.~ - Argi jau taip? Teks jums pasikinkyti arklį 132 9| gražios įsibrovėlės. Jis taip mielai būtų suėmęs jos rankas 133 9| Vaje, vaje.~ - Taip. Darykit, ką norit. Aš nepriklausau 134 9| Ir viskas, - jeigu jau taip, tai nėra ko ir varžytis.~ - 135 9| Labanaktis. Jūs turbūt taip atrodėt, kai lupot Melamedo 136 9| Liaukitės, ponai! Negražu taip. Atsiminkit, jog ir ponių 137 9| svetainės.~ - Aš irgi taip manau, - sutiko Doveika. - 138 9| Gudrus tu, matau, jei taip sakai. Bet ir kvailas, jei 139 9| Saviškiai žmonės, taip sakant.~ - Turiu patikrinti, 140 9| jau žinos, ką daryt.~ Taip jiedu įkrapeno Gužo priemenėn 141 9| pirštu:~ - Tu, tėvai, taip nekraipyk savo žiaunų. ~ 142 9| Atsakyk man! Jau man duodasi taip, kad aną turgaus dieną būsiu 143 9| ponu.~ - Nuje. O, kad taip dabar jį į kūčiukę, pas 144 9| lentynos ir gėrybės jose. Jis taip klastingai išsišiepė, jog, 145 9| degtienės žinovas, žagsėdamas taip smarkiai, jog pakaušis skambėjo.~ - 146 9| pamiškiečių susidomėjęs, ko taip šunys, lakstydami ratu, 147 9| spalių privarytos, ir dar taip degutu priveltos, kad nė 148 10| keturias dešimtis metų, taip vieną vakarą apie Užgavėnes, 149 10| ūsų ir paklausė:~ - Ko taip vėlai valkiojies po mišką?~ - 150 10| arčiau ugnies. Ir alkanas taip pat, nes dubenį baltintos 151 10| drasko, eidami rujom. O taip, jų netrūksta apvalius metus. 152 10| metais drangas nukėlei, tai taip ir galuojies.~ - Dėl 153 10| vejančios apivarą.~ Taip ir prasidėjo bandininko 154 10| čia iš tavęs imsi, kad ir taip esi plikas kaip kuilio bamba.~ - 155 10| dienų dienas. Ir švilpiniavo taip gudriai išraitydamas, kad 156 10| pradalgėse.~ O vėliau, jau taip apie mikūlas, močia susirinko 157 10| dairytis naujų.~ Kad taip sausais dantim būtų snaudęs 158 11| toji piemens išeiga. Kasmet taip atsitinka. Tik nežinia kada, 159 11| Zuzan, tik dėl tamstos. O taip, lai aš jam ištaisyčiau 160 11| prisilipdęs palūpy.~ - Kur tu taip anksti išsiruošęs? - pasirodė 161 11| pagriebė vadžias, kas jį buvo taip galingai ir nenuslepiamai 162 11| Gerai, gerai, kad taip buvo, kad... nieko. Ne, 163 11| sukartusiu pienu? Ar ji dėvėjo taip pat baltu palaidiniu ir 164 11| atkreiptų jos domę.~ Ir buvo taip gera ilsėtis, pasidrėbus 165 11| būtų gailėjęsis, bet kad taip, tai tikra. Vyrai prie tvenkinio 166 11| vanduo siekė tilto apačią, taip aukštai sukeltas ir visu 167 11| pylimas, iškeltas ir įrengtas taip, kad tvertų šimtmečius. 168 11| įspėti. Bet ką? Ir tai jau ne taip paprasta. Laikrodininko 169 11| būti auksinis? Ir žiedelis taip pat nepigus, ir jo nenupirksi 170 11| nepigus, ir jo nenupirksi taip sau iš akies. Kipšas rautų, 171 11| kibirkščiuodami, lygiai taip, kaip saulėleidžių gaisras 172 11| paruošti reikalingų gyduolių. Taip, taipgis, - barbeno krumpliais 173 11| jau kita sritis, nors mums taip pat gimininga. Čia jau kosmetika, 174 11| sutikdamas. Tegul jau būna. Ar taip, ar taip žuvęs.~ - Odekolonas.~ 175 11| Tegul jau būna. Ar taip, ar taip žuvęs.~ - Odekolonas.~ 176 11| reikėjo jam įsidriekti, kad taip apsijuokintų. Jam pasirodė, 177 11| ir tvoskė vangarykščiomis taip stipriai, jog mėlynė tavaravo 178 12| stebėjosi, kaip ta mintis ją taip vėlai pasiekė. Suradusi 179 12| matyt, prie pinigo, jei taip nesigaili? No, aš ne toks 180 12| pradedu, tai iki galo ir, taip sakant, ne dėl pinigo kaip 181 12| sveikatą išgersiu. Rėmuo taip degina, kad jį kur nelaboji. 182 12| pienininkė?~ - Labą vakarą. Taip, mane atvežė.~ - Mums 183 12| atvažiavot.~ - Jie keliasi taip anksti, kaip nežinau kas. 184 12| motoras ūžia. Ir jūs turėsit taip pat. Vaje, kai pats miego 185 12| ir patalą seklytėlėje. Ja taip rūpinosi Gužo moterys, lyg 186 12| tų kaimynų, Dieve mano, taip visi pasiilgę!~ Miško 187 12| Miško šešėliai buvo taip suartėję iš visų pusių, 188 12| rodyk, rodyk. Knieti jam taip labai pamatyti. Mergos prunkštė 189 12| viršumi jis laikė rankoje taip oriai ir tokiu išnašiu mostu, 190 12| ir tuo pačiu nuolankumą. Taip maždaug yra išmiklinti savo 191 12| pradėti pieninės užėmimą, taip sakant, įvesdinimą į naujas 192 12| pareigas.~ - Žinoma, kad taip. Būsiu už tai jums labai 193 12| pakirpti ūsai. - Na, ko čia taip daug. Eime ir pamatysim.~ 194 12| Bet kad lova atsirado taip greitai, to nė Gužienė nesitikėjo. 195 12| pajuto jų prisilietimo šaltį taip gyvai, taip purtančiai, 196 12| prisilietimo šaltį taip gyvai, taip purtančiai, jog niekad jo 197 12| surimtėjusi, taisė padėlį:~ - Taip, taip, mes čia plepam, o 198 12| taisė padėlį:~ - Taip, taip, mes čia plepam, o viešnia 199 12| Ji darė tai, ko nenorėjo. Taip daryti ją vertė kiti. Tie 200 12| aukščiau, ji tegalėjo svajoti taip pat sėkmingai kaip ir apie 201 12| algelė tokia kukli. Ne, ne taip jau mažai, įskaitant butą, 202 12| siena ją buvo apjuosusi taip kietai, taip negailestingai 203 12| buvo apjuosusi taip kietai, taip negailestingai suveržusi 204 12| pieninėn vyrukams ji ir taip atrodė per gerai savo baltu 205 12| greičiau sudžius, suvys ir taip bus po viskam. Ir tegul 206 12| savo įstaigos jį išleisdavo taip puikiai paruoštą, kad nuo 207 13| Agnės gėlytes.~ Buvo taip nuostabiai gera ir lengva 208 13| daugiau Tugaudis veš?~ - Taip. Bet nepaprastų. Prakandi, 209 13| O jei ir jautė ką, tai taip neaiškiai ir miglotai. Ji 210 13| pėdsakai. Bet tai atsitiko taip seniai ir liko tolimoj praeity. 211 13| tai greičiausiai Jonas. Aš taip manau.~ - Žiūrėkit, koks 212 13| Jie abu nusijuokė. Jeigu taip, tai ji bėgsianti ruošti 213 13| Tai per ją, raganą, taip atsitiko, - nesitverdamas 214 13| krūtinę.~ - Dabar. Na, taip.~ Jis stengėsi nieko 215 13| darbavosi pasilenkusi ir taip rūpestingai, lyg tikra gailestingoji 216 14| pasakė:~ - Neužsipulk taip ant vaiko. Nesvilina nieks 217 14| kibirais, o upėmis pylęs, ir taip klaikiai žaibavę, jog jos 218 14| išsižiosi, - pradėjo motina.~ Taip, Agnė išsižiojo ir sustingo 219 14| Agnė jam baisiai patikusi. Taip krikštomočia ir sakiusi, 220 14| numylėtas. Ji turėjo būti taip arti jo, kad galėtų per 221 14| ir laimės rankos ją glėbė taip karštai, taip kietai, kad 222 14| rankos ją glėbė taip karštai, taip kietai, kad ji begalėjo 223 14| ištrūkstančių žodžių. Ir buvo taip gera, kad nieks nevaržė 224 14| jo žvilgsniai ir mintys taip pat nukreipti jos pusėn, 225 14| ji ten, tegul nemano, kad taip lengvai ji duosis suvystoma 226 14| kad yra laukiamas. Ir kad taip begaliniai jo pasiilgusi. 227 14| nors klausė? Ji šnabždėjo taip sau. Ji nereikalavo jokių 228 14| pasislėpti nuo lietaus?~ Taip, jis ir tą atsiminė. Jie 229 14| nepaskrendantis paukščiukas. - Ir kas taip gražiai aprišo?~ Kas 230 14| viršaus sparnas. Jis išgulėjo taip ilgai, kiek truko pripildyti 231 14| Gelažius gulėjo negyvas. Taip nusakė jį atvežę, patsai 232 14| negalavimais. Poakiuose apie nosį, taip pat ant rankų buvo pilna 233 14| Dargi sakydavo, jog jis moka taip papasakoti. kad reikia klausytis 234 14| dolerius stačiai iš maišo. Taip, tikrai iš maišo. Žinoma, 235 14| užsukamas, sidabrinis ir taip įtaisytas, kad tiko vartoti 236 14| gatvėje išnarstęs kišenes taip vikriai, jog jis nenorėjęs 237 14| daręs tėvas jo vietoje? Gal taip, o gal priešingai? Pasiklausti 238 14| padarinius, jau negalėjo taip paprastai atsitiesti. Tam 239 14| vėjo jis laukė.~ O matė taip nedaug ir lygiai nedaug 240 14| ir patogaus gyvenimo jam taip pat atrodė kvaila ir visų 241 14| Nes, jam tarnaujant, buvo taip patvarkyta, kad pasiliekantieji 242 14| tai jau buvo labai daug. Taip daug iš karto, jog sukosi 243 15| moka ir pasibranginti, kai taip.~ - Galim ir čia pat.~ - 244 15| kokios bėdos suvedė kaimynus, taip iš pažiūros nepanašius ir 245 15| žodžiuose.~ Ir Doveika taip pat galvojo. Ne pirmą kartą 246 15| Būčiau geriau sudeginęs, jei taip, - pabuvęs ištarė.~ - 247 15| viršaitis kaltas. O nė velnio. Taip tik susiklostė. Ir susiklostė, 248 15| padorūs.~ Basiuliškių taip greit neįveiks. Kol jis 249 15| nė geras daiktas. Bet kai taip susidėjo, ką čia bedejuosi. 250 15| paskui jis net nustebo, taip netikėtai lengvai išsprendęs 251 15| drėgmės prisilaiko?~ - Taip ir sakykit, kad norit išgerti. ~ 252 15| kad ne? Gi Gužo mažylė jau taip išstypusi. Sakytum lendrė 253 15| nėra čia ko. Susiglaudę taip, nelyginant per linų minamą 254 15| žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie 255 15| du jaunuoliai, susimylėję taip ankštai, jog, rodės, kitaip 256 15| Jis nežinojo, kodėl jam taip visuomet išeina. Ir tasai 257 15| Ar nesakiau, kad taip bus?~ Tilius neatsiminė, 258 15| sunkti iš akmenų.~ - Taip tik atrodo.~ - Esi jaunas.~ - 259 15| Laurynas nusišnypštė nosį taip trankiai, jog arkliai suskliaudė 260 15| be žymės ir pėdsako. Ar taip nedaroma senų, gerų draugų 261 15| Jo mintys krypo į ją - ir taip, tartum ji būtų į vyno stiklinę 262 16| rankovėmis, klegą ir šūkaują taip, kad skardėjo miškas, ir 263 16| traukti prie upės ir pradėti. Taip skelbė turguje ant vežimo 264 16| bijodami prasnausti eilę. Ir taip be paliovos. Aštuntą valandą 265 16| pašventinti pelkes? Jeigu taip, tai šią dieną nieko ir 266 16| nieko nelaukdami.~ Ir taip, ir ne. Bet pagaliau ko 267 16| paupiu aukštyn.~ Juk taip jau iš karto, kokiam apskrities 268 16| žiemą čia ėjo kelias, ir čia taip neapsakomai tyku ir gūdu, 269 16| Lydekų sieksninių. Taip sako, nežinau. Ir kas čia 270 16| vartoti kurui. Susiformavusi taip, kad prilygstanti briketams 271 16| mūrinę Lietuvą.~ Kad taip gražu bus, net nesinori 272 16| jei atvažiuos. Bet mes ir taip spėsim sukarti. Negaiškim.~ 273 16| Žmona šoko ruoštis. Taip, taip, stalą tik pakloti. 274 16| Žmona šoko ruoštis. Taip, taip, stalą tik pakloti. Lengviau 275 16| Bravo Petras! Aš taip ir maniau. Būtinai užsuksim - 276 16| ir...~ - Blogai, jeigu taip, - pasakė padėjėjas ir peršoko 277 16| pasijuto toks nedidelis ir taip suniekintas. Ir senas toks, 278 16| suniekintas. Ir senas toks, ir taip suvargęs, kad nebūtų drįsęs 279 17| akis iš pažemių. Visai ne taip, kaip moterys, klebono ranka 280 17| matyt, buvo užsrėbęs, jei taip pasakė, - nusistebėjo ir 281 17| Tiliau?~ - Jeigu jie taip sako, tai turbūt.~ - 282 17| Nieko bobelė.~ - Nieko. Taip... - ji patempė lūpą. - 283 17| nereikia jos vietos. Tu ir taip graži, Agne.~ - Tu taip 284 17| taip graži, Agne.~ - Tu taip sakai...~ - Taip yra.~ - 285 17| Tu taip sakai...~ - Taip yra.~ - O manai, kad 286 17| Tik aš pasprukau. Ir sakė taip Doveikai, aš pati girdėjau. 287 17| kad šunes jo esą budrūs, taip pigiai jiems nepavyksią. 288 17| O ir tu būtum pamatęs ir taip primušęs jį, kaip nežinau 289 17| tavęs, - ir ji glaudėsi taip kietai ir lenkė galvą ant 290 17| lenkė galvą ant jo krūtinės taip švelniai, kaip niekas prie 291 17| tą gerai žinau. Ir Monika taip pat. Žinai, ką ji sakė? 292 17| Užtat aš tokia laiminga ir taip tave myliu.~ - Jūs ten, 293 17| ankstyvesnįjį sakinį.~ - Taip, visą laiką. Ji skundėsi 294 17| galima tikėtis. Bet kodėl taip, aš nesuprantu? Kad jau 295 17| norėtų? Ji pati nebežino ko. Taip, ji dar sakė, kad gera esą 296 17| tėviškės. Ir gerai ji darė, kad taip ilgai gyveno, kad taip atstangiai 297 17| kad taip ilgai gyveno, kad taip atstangiai laikėsi prieš 298 17| užduotį, ir todėl dabar taip nelengva.~ To jai nieks 299 17| kibirus, klausėsi Julė.~ - Taip dainuojant dar nesu girdėjusi, - 300 17| Atimkit savo ranką. Ir taip jau šilta, - ji spaudėsi 301 17| jo ranka šilta? Jeigu ji taip pasakė, tai visai nepagalvojusi. 302 17| darėsi pagalvojus, kad dar ne taip seniai, dar valsčių tebevaldant, 303 17| išeidavo. Jau jani nepasitaikė taip sausai pasitraukti kaip 304 17| įrėmusi palangėn, persilaužusi taip, jog vienas petys buvo iškilęs 305 17| buvus įdėta. Pastangų - taip, jei jomis galima laikyti 306 17| amžių ir padėtį. Bent jau taip, kad nesivaržytum ir miesto 307 17| ir miesto gatve pereiti. Taip sau, kaip su dėde, atvažiavusiu 308 17| gėlių nemėgsi?~ Na, jis taip ir manęs. Moteriškosios 309 17| jai į kojas ir pasisakė taip ją mylįs, taip mylįs, kad 310 17| pasisakė taip ją mylįs, taip mylįs, kad skradžiais tegul 311 17| meilę atstums. Ji buvo jau taip pripratusi prie tos minties 312 17| Prieš užgavėnes geriausia. Taip, prieš užgavėnes, kaip ir 313 17| krūtinėje nuo tos minties, jau taip greitai stosiančios kūnu. 314 17| menkesnio už Basiuliškes. Taip turi būti, nors ir kaip 315 17| klausimus. Ir visada juos taip išsukti, kad išeitų naudos, 316 17| nebekėlė jokių abejonių.~ Ir taip belyginant tokį nuostabų 317 17| ir dar liks.~ Ji irgi taip manė, kad užteks~ Vestuvės 318 17| priprasti, nė atsikvošėti. Tai taip buvo aišku iš anksto. Tai 319 18| ir sukeistomis kojomis. Taip geriau, ji manė, tokioje 320 18| užgesinti tokia pat ugnimi. Taip daro beviltiškoje kovoje 321 18| Ji bandė prisiminti, ar taip buvo ir pirmąją jos vasarą? 322 18| susiklostančius gėlame žiemos danguje, taip priešingus skaisčiai žėrinčiai 323 18| tada, kada jis turi ateiti. Taip, kaip ateina pavasaris. 324 18| turėtų padovanoti jauna ir jo taip mylima žmona. Dieve tu mano! 325 18| reikėjo jo ranką prispausti taip, kad kraujas sustingtų. 326 18| tik tą, kuris ir kitiems taip būtinas. Tegul paverks, 327 18| Nuo ryto iki vakaro. Va taip kaip mudu dabar. Ar ne, 328 18| laime. Ji gyveno, ir tiek. Taip ji pildė savo klėčių aruodus. 329 18| miršta. Va...~ - Ar jau taip suėmė žmogų? - susidomėjo 330 18| eigulio tėvas.~ - Iš kur taip gerai žino, kad reikia mirti? - 331 18| susimąstė ir Doveika. - Senas taip, kad aš nežinau, ar bėra 332 18| atvažiuoti.~ - Gal dar ne taip bloga? Ar neatsitinka taip, 333 18| taip bloga? Ar neatsitinka taip, kad iš sunkiausių ligų 334 18| išvers seno kapo kaulus. Taip jam ir buvę kartą, kai kažin 335 18| užeinant kalvio, pasižadėjusio taip pat pagelbėti savo senam 336 18| joje nesukeldama. Kodėl gi taip negalėjo būti?~ Antrąjį 337 18| moterėlių, vartančių giesmynus. Taip pat pora apšutusių kaimiečių 338 18| sprendimą, ir tokį aiškų, ir taip gyvai perteiktą, kad nė 339 18| Ar tu žinai, kas ten taip gražiai dainuoja? - po to 340 18| uždainavę.~ - Kapuose?~ - Taip. Tegul velniai.~ Ji žiūrėjo 341 19| kaip sudurstyti galus. Taip klegėdamas būrys pakilo 342 19| eglyne. Kas ir būtų, jeigu taip? Ir Amerike nieks tiek neuždirba, 343 19| savo lizdus pašelmenėse. Taip jau buvo gera pasivartyti 344 19| įsikandęs smilgą.~ - Eitų. Aš taip manau...~ - Merga būtų 345 19| geros tik kol mergos, tai taip ir praeina karštis. O tavęs 346 19| pasišvaistyta, kur tu nelabojo! O taip gal ir būtų buvę, gal ir 347 19| Aš irgi negalėčiau. Taip kaip tu dabar.~ - Vieną 348 19| dabar.~ - Vieną kartą jau taip buvau prisivaręs prie griovio 349 19| prie griovio krašto, jau taip apkartusi širdis nuo tokio 350 19| gimdytojai mano vieninteliai, ir taip toliau. Rašau taip nuolankiai, 351 19| vieninteliai, ir taip toliau. Rašau taip nuolankiai, taip nusižeminęs, 352 19| Rašau taip nuolankiai, taip nusižeminęs, kaip būdavo 353 19| tada buvau prirašęs. Dabar taip nė nemokėčiau. Parašiau, 354 19| palauksiu ryto. Spės nueiti ir taip. O kai rytą paėmęs pažiūrėjau, 355 19| iš senosios varpines, ar taip sau, nuo žemės pakilęs ir 356 19| o nėra kas pakasytų. Ne taip kaip mes valkatos - vienadieniai.~ - 357 19| Baisus čia daiktas. Ir taip visko užteko žalioje pakrūmėje. 358 19| vėzdeliu. Ir bus tvarka. Aš taip tau sakau, nes žinau, - 359 19| verčiau.~ Tilius šypsojosi taip pagirtas. Ir tuo drauge 360 19| veidus. Jis nesuprato, kodėl taip atsiliko. Jie kalbėjo apie 361 19| stiklinę Každailai į jau ir taip randuotą snukį.~ - Ogo 362 19| galvą įspraudęs žolėn, taip kietai, lyg geisdamas prisitraukti 363 19| kepurėlė~ Kaip juodavus, taip juoduuuooos...~ 364 20| tai prisisunkti iš kitur. Taip, taigi.~ Rugiai balo. 365 20| tai atsižvelk ir į metus. Taip jis tada sakė. Jis matė 366 20| tėviškę nė puse burnos. Kai taip, tai ir išmušta lazda iš 367 20| jaunystes, praėjusios... Taip. O kas eina įkandin jo? 368 20| susiprotėjo, kad tai ne taip sau ir ne savaime atsiradę 369 20| kažką sėlinant. Ne, tai tik taip pasigirdo. Niekas be jo 370 20| laiko? Ar tai daug, ar tai taip mažai, kad negalima nė sumoti? 371 20| laiko mes teturime... O taip tavęs pasiilgau!..~ Gal 372 20| vieversėlio.~ O jeigu ir taip būtų, tai ji čia mažiausiai 373 20| nutraukta. Jis nesijautė saugiai taip kaip miške. Taip kaip naktį. 374 20| saugiai taip kaip miške. Taip kaip naktį. Kiekvieną minutę 375 20| nujaučia.~ - Šlubis?~ - Taip.~ Ji tikrai nieko nepaisė. 376 20| pečius. Ir žiūrėjo į ją iš taip arti, kad viskas susiliejo 377 20| kito.~ Jis regėjo ją iš taip arti. Jis svaigo ir sotinosi 378 20| Paprasčiausiai. Ar vienas tu taip padarei? - ji nutilo po 379 20| mergaitę?~ - Apie ją. Taip. Ir apie tave...~ - Ar 380 20| nė su niekuom. Žinau, kad taip bus. Ne, Tiliau...- ji sukluso 381 20| Laurynas grįžta iš lauko.~ - Taip. Bet mūsų valanda jau bus 382 20| veidrodėlio? Toks pasalūnas ir taip užsislėpęs tų namų žmogus? 383 21| sukosi. Jei pradžioje ir ne taip sklandžiai ėjosi, bet vyrai 384 21| iš visur ji matyti, ir taip sunku pranyrinti pro šalį 385 21| toliau, kaip dera. Ir antroji taip pat su tuo susiuosčiusi. 386 21| tarme ar žemaičiuodami, ar taip kaip tiltą stačiusieji meistrai.~ 387 21| nuostabiąją naktį. Kas ją taip veikė, ir kodėl ji vis grįždavo 388 21| tikrai galėtų ateiti. Ir būtų taip kraupiai miela laukti žingsnių 389 21| burokų ir pupų virkščias. Jis taip apeina, ir prie langelio. 390 21| laukia. Bet, kai ateis, tai taip gaus, kad atsimins. Už tą 391 21| užšautas. Juk gali atsitikti taip, kad, durims prasivėrus, 392 21| rankom nė neklausdamas. Taip jau jie įpratę, tie griovkasiai.~ 393 21| nė nespėjo prisiglausti, taip sudirbo tą vargšą, kad net 394 21| Kodėl Tilius jos nė karto taip nevadino? Tilius nieko jos 395 21| veikia per dienų dienas, taip ir neaišku jai. Gerai, kad 396 21| būtinai tokios, ir jau baigta. Taip atsilikę ir su ponu Mečislovu. 397 21| namo. O Tilius nesirodė. Ji taip jo laukė. Taip, kad sauso 398 21| nesirodė. Ji taip jo laukė. Taip, kad sauso medžio tilto 399 21| Kas, kad jis naujas ir taip blizga, jog net dantys šimpa. 400 21| kamščio viela. Tilius rijo alų taip godžiai, kad net už sienos 401 21| žmogus kojų nebepakeli.~ - Taip jau Doveika numitino? - 402 21| Palauk. Neskubėk taip.~ - Neturiu laiko.~ - 403 21| slinko kartu. Kaip ranką, taip ir kojas statė nejučiom. 404 21| viena srove. Ji jautė, kad taip būtų negerai. Jos šnervės 405 21| Agne, vaikeli. Argi taip reikia?~ - Vaikeli...- 406 21| Nieko.~ - Ir aš taip sakau.~ - Begėdis.~ - 407 21| trūksta pas Doveiką? Dabar jis taip pradėjo spausti, kad, išmanytų, 408 21| Bet žinai kodėl?~ Ne taip jau dabar svarbu kodėl. 409 21| nirtulingas vėjas.~ - O taip maloniai žiūrėdavo į mane.~ - 410 21| paupiu, tavęs ieškodama. Man taip tavęs reikėjo.~ - Net 411 21| išsigalvoji. Manai, kad taip ir būtų?~ - Taip ir bus. 412 21| kad taip ir būtų?~ - Taip ir bus. Tokių jau esu prisižiūrėjęs. 413 21| painioti ją vis giliau. Jeigu taip iš karto ji būtų prapliupusi 414 21| prapliupusi ir išdėjusi viską. Taip būtų buvę geriau. Jis to 415 21| nebepažįstamas tas balsas. Ar ji taip šūkautų, jei duktė stovėtų 416 21| Veronika. Visą žiemą jie taip kalbėjo ir gyrė. Ir negi 417 21| pasidarė nejauku, lygiai taip kaip grįžus iš daboklės 418 21| iki sudegs. Ir jis sudegs taip pat. Bet kol sudegama, kol 419 21| mus. Būtumei... Tai Agnė taip sakė. Ji tikėjo gyvenimu. 420 21| Basiuliškių vienkiemyje taip neišpasakytai tylu. O vieną 421 22| jos vardo dieną. Ar jis taip užsiėmęs, kad visai užmiršęs 422 22| namus ir saviškius? Ar jam taip esą gera, kad kitų vargo 423 22| pažvelgus apačion. Argi jau taip bloga - klausė savęs ir 424 22| artėjo.~ Jį baugino toji taip gyvai įsivaizduota padėtis, 425 22| tik ir išsikvietė? Jeigu taip, tai geriau - jis sulėtino 426 22| žalumos dvelkime. O jeigu taip, tai geriau negyventi. Atsižadėti 427 22| Tai negali švaistytis taip.~ - Ką tas dviratis.~ - 428 22| Tas tiesa.~ O ar taip viskas pas Doveiką ir yra, 429 22| įrengtas visai kaip mieste? Taip, beveik taip. Kas taip sakė - 430 22| kaip mieste? Taip, beveik taip. Kas taip sakė - nemelavo. 431 22| Taip, beveik taip. Kas taip sakė - nemelavo. Kam, kam, 432 22| Nujau, nujau, ar taip galima? Juk prieš patį Dievą 433 22| kontūrai netekę aštrumo. Taip gal jaučiasi grįžę iš tolimų 434 22| likę toli praeity.~ Jis taip troško palengvinimo savo 435 22| palengvinimo savo širdžiai. Ją taip traukė sunkus akmuo. Pamažu, 436 22| prietemą į seklyčią, kur buvo taip jauku ir tylu. Jie sriūbčiojo 437 22| blakstienas nuleido tik taip - norėdama kažką geriau 438 22| nusižvengė jaunuolis taip smagiai, jog alus laistėsi 439 22| juodais vešliais antakiais. Taip turėjo atrodyti jų motina, 440 22| pinigus.~ Jis važiavo taip, tartum niekad nebegrįžtų 441 22| Vaikinas nė šiaip, nė taip - gal ir nevertėtų. Jis 442 22| Nuo ko jis bėgo ir kur taip pasiutusiai skubėjo? Jis 443 22| kai merginos krypavo ratu, taip pat susikibusios ir traškiai 444 22| mokytas ir mandagus ir moka taip meiliai elgtis, kaip niekas 445 22| Nes šviesiaplaukio draugai taip pat nepėsti ir, jei ne tokie 446 22| kad nėra merginos, kuri taip puikiai šoktų ir tiek kavalierių 447 22| Agnė jauste jautė, jog taip be niekur nieko, taip pigiai 448 22| jog taip be niekur nieko, taip pigiai nepraeis toks linksmybių 449 22| nualsimo ir paskui nebeužmigs. Taip atsitinka jaunoms. Ir per 450 22| vartelius jis nebegalėjo įeiti taip paprastai. Jis stovėjo ir 451 22| užstatytą kitiems, atiduotą taip sunkiai ir nenoromis, bet 452 22| viskas bus, kaip buvo. Ir tai taip paprasta.~ O tačiau kaip 453 22| vaikus ir patsai nueis. Tai taip paprasta, taip paprasta. 454 22| nueis. Tai taip paprasta, taip paprasta. Ir jis nejučiomis 455 22| tartum atsisveikinęs amžiams. Taip jau turėjo būti. Jis negalėjo 456 22| valia pajudėti ir pabėgti. Taip sapnas nusiaubia žmogų, 457 22| plieno skustuvą. Gali mieste taip daryti, jei jiems, dykūnams, 458 22| į paminos akmenį.~ - Taip sau. Mat viskas atsibosta.~ - 459 22| nepasitikėjimu ir kartu taip tiesiai:~ - O tau dar 460 22| samanų landynės.~ - Kam taip skaudžiai, dėduk?~ - 461 22| pačiam nejauku pasidarė, taip kvailai prasižiojus.~ 462 22| Jam buvo neaišku, ar senis taip nusilesęs, ar apsimeta, 463 22| lauk. Aš jau žinojau, kad taip bus. ~ Ką jis žinojo? 464 23| surikiuoti darbus ir savo moteris taip, kad pasiliktų viena ir 465 23| miško ir tyrelio. Ir tas taip džiugino jos vyro širdį. ~ 466 23| jo pagairėje žarstė save taip pat negudriai kaip ir visi, 467 23| Argi mums negera taip?~ Jis manė, jog negalima 468 23| brautis vis pirmyn.~ - Taip, vasara, - svajingai ir 469 23| ruduo mums tarnaus. Ir žiema taip pat. Ir tada aš tave turėsiu. 470 23| gyvenant tokias dienas. Taip. Jeigu žiema žymi negandą 471 23| namuose, su saviškiais. Taip ji lipdė pasalų ir melo 472 23| pasisėjau balandėlę daržely... Taip, jis ją gerai mokąs. Ir 473 23| nedrūčiai surišo... ~ Taip, ji šitą žinanti.~ O 474 23| žinanti ir daugiau?~ Taip, ji žinojo ir daugiau. Ir 475 23| nutampys... ~ O jeigu ir taip atsitiktų. Tai kas? Ar ji 476 23| pakratydamas,- ar nesakiau, kad taip bus? Ramus tarpmiškės kampas 477 23| Apsiėjo ir be jo. Taip ar taip jau jo mergą kiti 478 23| Apsiėjo ir be jo. Taip ar taip jau jo mergą kiti vedžiojasi. 479 23| neįdėjo. Bet atsiminsi ir taip.~ Každaila nusikeikė 480 23| Veronika, apkuopusi stalus ir taip jau mirtinai nusimušusi 481 23| pusbalsiu. Dar šiaip ir taip. Dar geruoju, kaip su žmogumi. 482 23| prisispaudęs prie sienos. Taip tik pasitaikė, kad ėjęs 483 23| gaidys ant savo laktų.~ Taip ir išvarė. Ir nesmagu, lyg 484 23| būti Tugaudis, jei galėjo taip nušnekėti. Ir visai be reikalo 485 24| ir lysvelėse. Ir vakarai taip pat leidosi tykiai ir pamažu, 486 24| seniūno įsakymui, bet nelėkė taip, kaip būtų lėkę, degant 487 24| Nešė maišeliais ir pylė taip, kaip žaisdami vaikai iš 488 24| atstumu kasė griovį - ne taip gilų, kaip platų. Dideliu 489 24| Negi gaila geriems žmonėms, taip pasidarbavusiems?~ - 490 24| rėkavo Basiuliškių raišius taip narsiai, lyg tikras šauklys 491 24| palenkdamas galvą. Jos judesius taip gerai pažino. Ir jos lūpose 492 24| atdarą rūsio angą. Ir žiūrėjo taip, lyg matytų žmogų, smaugiantį 493 24| slankiojo pašaliais, ir taip nenoromis, kaip nesavi, 494 24| Per Basiuliškių kiemą taip pat buvo praėjusi audra. 495 24| maloniai nuteikta. Nuo kada taip prašvito jaunoji ponia? 496 24| upės kasimas? Nugi, kad taip. Teisybė kaip diena balčiausia. 497 24| arbatinis. Jau nieko ji taip nenorėtų, pusės metinės 498 24| tai dabar žinokis. Jei dar taip nėra, tai vis tiek bus. 499 24| išmoninga toji Julė.~ Taip ta dienelė ir praėjo. Nieks 500 24| labai pykino Joną, kurs ir taip nirto kaip doras ūkvedys,