Part

 1    1| Veronika, vyrelis, tai jau kita kalba. Arba kad ir vyresnioji...
 2    3|                 Griausmų čia ir kalba? Iš kokios karalystės tai
 3    5|        užeidinėjo. Vis garsesne kalba ūžė patalpa, nustatyta staliukais,
 4    6|      branginosi šeimininkė.~    Kalba kliuvinėjo. Anom dienom,
 5    7|     džiaugdamasis, kad šlubasis kalbą veda. Iš kur jis galėjo
 6    9|        Žeimys susivokė, apie ką kalba, kol pats įsitikino, dar
 7   12|       ir mieliau snaudžia, negu kalba. Jai knietė šio to pasiklausti,
 8   12|         duris prasiveržė traški kalba. Ir du šešėliai artinosi,
 9   13|        galėję pradėti, tai kita kalba. Taigi kita. O kad rankų
10   18|   sunkėsi, ir sklido žodžiai ir kalba, tiek tesuvokiama ir paliečianti
11   18| tesuvokiama ir paliečianti kaip kalba iš namo gilumos, už kelių
12   18|        jau ruošiasi išeiti. Kas kalba apie mirtį, kai žemė pačiam
13   21|       kad ir tą pačią, tai kita kalba bus.~    Kodėl Tilius nebesirodo?
14   21|        viso pasviečio. Kiti net kalba kažin kokia tarme ar žemaičiuodami,
15   23|         žodžius, nukreipiančius kalbą kitur, jis sutiko kaip lengvo,
16   25|    kaimynai, ir jų atsibodėjusi kalba krovėsi vienon vieton kaip
17   25|   žmonės ne tik vaikšto, bet ir kalba ir dainuoja kaip gyvi. Ten...
18   27|         savo akis. Ir jų burnos kalba įstatymais. Ar jis ne įstatymų