Part

 1    1|        savaites, mėnesius, visą ilgą ir gilią žiemą. Visa tai
 2    2|         tabokos dūmų, vėlėsi po ilga ir užknebusia kaip kobinys
 3    3|   turėjo barzdą tokią vešlią ir ilgą, jog galėjo ją diržu prisijuosti.
 4    3|          Ir po to dar vieškelis ilgą laiką siūbavo ir drebėjo,
 5    4|        ir knarkė, striūbaudamas ilga nosimi. Jo rankų plaštakos
 6    4|   Atsiimdamas pinigus, jis matė ilgą šviesų plauką ir pažino,
 7    6| turėdamas prieš save begaliniai ilgą pavasario dieną, ketindamas
 8   10|        telyčios. Maži, pašiaušę ilgą vilną, blogai per žiemą
 9   11|      namie, jis artėjo į namus. Ilga keiksmų virtine palydėjo
10   14|   geraširdis vaikinas.~    Visą ilgą dieną, niekieno netrukdoma,
11   14|   smukdydamas visai ne vietoje. Ilgą laiką jis vien tuom ir tesirėmė.
12   15|        į dangų ir šnekučiavosi. Ilga eile ant grandinių pasietos
13   20|         galvą. Jis vėl matė jos ilgą ir baltą kaklą ir juodą
14   23|         ji teturėjo sau ir visą ilgą dienų sriūtį prieš, negailestingai
15   25|      sutikti ateinančių negandų ilgą ir neturinčią jokio prašviesėjimo
16   26|        klėties, nors tai reiškė ilgą ir sunkų darbą. Garo mašinos
17   27|         Nėra ko skubėti. Naktis ilga, ir laiko viskam net per
18   27|         tiek daug laisvės. Visą ilgą rudens naktį.~    Doveika