Part

 1    3|       lyg perlūždamas pusiau. Gužienę, nors ir gryną kaimietę,
 2    3|      susimataravo prieš akis. Gužienė puolė į tarpą.~    - Susimildami,
 3    3|      ir čiupinėdamas pažandę. Gužienė glostė Každailos petį ir
 4    4|     ponią dėjot? - susirūpino Gužienė.~    - Tai, - numojo žmogus. -
 5    4|      Vieną aš jau nusavinsiu. Gužienė ne tokia, kad nepagalvotų
 6    6|        kai tik pasiliks viena Gužienė. Ką ji mano? Ir ką mano
 7    8|   muzikos. Nereikėjo.~    Kai Gužienė pasiūlė kuriam nors pabėgti
 8    9| paragauti, - drebino stiklelį Gužienė. Juokai juokais, o širdelė
 9   11|  lūpas.~    - Taigi kas? Kaip Gužienė, mūsų geradėja, laikosi? -
10   11|          klausė jis.~    - Ne Gužienė, o Gužaitė, sakyk. Mačiau,
11   11| įsikišo Každaila. - Nors pati Gužienė dar verta pasimesti ant
12   12|  keletą litų viršaus užkalti, Gužienė - praplėsti savo krautuvę.
13   12|    daro, tai ir bus padaryta. Gužienė paaiškino, kad tik jo dėka
14   12|  atsirado taip greitai, to nė Gužienė nesitikėjo. Tą pačią savaitę
15   12|       smailumu neatsilikti ir Gužienė, trumpom rankovėm, skysta
16   21|       Tilius nebesilanko, tai Gužienė patenkinta. Gana vedžioti
17   21|   Būtum...~    - Kur jau ten. Gužienė širsta ant manęs.~    -
18   25|         žmogus tikrai puikus. Gužienė turėjo patyrimo ir į viską