Part

 1    6|   vaikinas, galbūt ir jo metų, gulėjo kniūpsčias, pagulęs vadžias
 2    6|        purvą, o jaunas vežėjas gulėjo ant maišų ir svajojo.~   
 3    9|   vienas. Pagautas abejingumo, gulėjo ir klausėsi. Ir galėjo klausytis
 4   10|        dorai sužvigti, kai jau gulėjo aukštinelka, o ant jos,
 5   13|      įversti, o antrasis, kurs gulėjo ant žemės, nesidavė vienu
 6   14|      pat vežimo dugno ten, kur gulėjo tėvo galva. Jį parvežė sustingusį,
 7   14|    pamatė dureles atdaras. Jis gulėjo ant žolės, o sparnai vienas
 8   14|       niekur nieko. O Gelažius gulėjo negyvas. Taip nusakė jį
 9   18|       neišspręstų klausimų. Ji gulėjo, galvą atmetusi, aukštinelka,
10   18|      ir palydimi audrų.~    Ji gulėjo paslika nė gyva, nė mirusi.
11   19|     Gužo daržinėje, ant šieno, gulėjo Petras ir Tugaudis. Saulė
12   19|      ji, sakai, eitų? - Petras gulėjo kniūpsčias, daužė basomis
13   20|        Basiuliškių šeimininkė, gulėjo paslika ir pavargusiais
14   23|        ir su vyšniom. Kada jie gulėjo ir kada ilsėjosi? To senieji
15   25|        drungnas vasaros lietus gulėjo paslika ir liejo ašaras.
16   27|       nusilenkti. Ant stalelio gulėjo dvigubai daugiau, negu jis
17   27|     nenorėjo pasiskubinti. Jis gulėjo ant sausos žolės, rankas
18   27| apversti. Krivickas Vargdienis gulėjo ant sausos ir sumintos ražienos.