Part

 1    9|  suraizgė viską. Tam raizgymui galo nesimato. Ir nesimatys,
 2   12|        jei ką pradedu, tai iki galo ir, taip sakant, ne dėl
 3   12|      tai klausa ją nunešė į be galo margą ir turtingą pasaulį.
 4   13| išgąsdinęs. Vieną ankstų ir be galo skaistų rytmetį, panašų
 5   14|    matai.~    Nuo pradžios iki galo papasakojo, ką žinojo, ir
 6   15|      Matau, kad su tavim nebus galo. Vis ta pati giesmelė. Antraip
 7   15|      pusėn, kad liktų iki metų galo, bet tas dar prašėsi nespirti.
 8   17|      pasipirkti. O Doveikai be galo smagu įvažiuoti i savo kiemą
 9   17|    muštis ir neprasimušti prie galo, tai ir suabejoji kartais.
10   21|       ir posmas be pradžios ir galo, išvirkščiu grauduliu pamuštos
11   21| liežuvis su trimis mazgais ant galo. O prie Veronikos, gyvatsnapis,
12   22|    apsistojai vietoje iki metų galo?~    - Pasilikau.~    -
13   24|  trenkta. Lyg kokio radinio be galo maloniai nuteikta. Nuo kada
14   25|       spalvas ir išgyventi iki galo skaudžiai ir sunkiai savo
15   26|        giliai, kaitriai ir iki galo. Be prieštaravimo, be pasipriešinimo,
16   26| darbininkas. Mokytas ir ne iki galo. Kad bent amatą kokį mokėčiau.
17   27|      įtemptai ir ieškojo siūlo galo kamuolyje. Kamuolys buvo
18   27|        Jis turėjo ištverti iki galo. Visu baisumu pamatė, kaip