Part

 1    4|     Virsnėse.~    Ne degtukai Doveikai rūpėjo, o snapą kyštelti
 2    8|     tyko, ar kas neatvažiuos. Doveikai reikia susieiti su visokiais
 3   15|             Ką čia tiek daug. Doveikai aišku, koks tas žodelis.
 4   16|   griovį. Atsisukęs šūktelėjo Doveikai: - Prisistatysim netrukus!~    -
 5   17|    čiupinėja ir vis - į akis. Doveikai, tai ji maniusi, jog pečius
 6   17|       pasprukau. Ir sakė taip Doveikai, aš pati girdėjau. Saugok,
 7   17|    atvažiavusiu pasipirkti. O Doveikai be galo smagu įvažiuoti
 8   17| vestuvių nekels. Tas nepatiko Doveikai. Jis jautėsi jaunikis visoje
 9   17|      brangiausia būsi... ~    Doveikai pritrūkdavo oro krūtinėje
10   17|     Kitam gal ir būtų, bet ne Doveikai. Jis ėjo tiesiai ir nesvyruodamas.
11   23|      ir labai brangus svečias Doveikai, bet nė pusę žodelio man.
12   23|  šeimininkės. Niekam nevalia. Doveikai širdis apsalo. Terauna kelmai
13   23|      ten ir buvo už ką.~    - Doveikai jis nedovanos. Aš žinau.
14   23|   Avinai jūs, avinai. Ar tuom Doveikai nuostolių padarytumėt? Jo
15   23|  atsiras vis tiek kas nors ir Doveikai sugros suktinį. O to Petro
16   23|              Tai jau po visam Doveikai. Visi ant jo sprando. O
17   24|  žodžiui vietos nėra. Nebebus Doveikai gyvenimo, tai jau aišku
18   25|  norėjo, tai kokie nuostoliai Doveikai! Miškas rinktinis. Tūkstančius