Part

 1    2|        arklamėšlius, kurių čia arkliai palieka ik valiai, ir tik
 2    2| sukosėjo kirviai. Vėl niūkiami arkliai traukė braškančius vežimus
 3    3|    tvorą per žiemą nugrauždavo arkliai, statinius ištraukydavo
 4    3|     pypkėm ir cigarais, šunys, arkliai, laivai, kas šonu, kas galva
 5    6|  keliauji?~    - Į malūną.~    Arkliai brido kelio viduriu, taškydami
 6    7|   šukomis ir šepečiais. Gražūs arkliai, ir šeimininkas juos myli.~    -
 7    9|              Ar dega? Nepasius arkliai.~    Ką jie sau galvoja?
 8    9|      ten, kur sustatyti svečių arkliai. O po minutės kokios lengvai
 9   11|        žiemą trempė miškavežių arkliai. Išdaigi mintis jį suėmė,
10   11|   besitariančių, ką daryti. Jų arkliai čia pat garksojo, nuleidę
11   12|     vežimų ratais. Ir prunkštė arkliai, ir šūkavo pieną suvežę
12   13|        ten. Ten traukė jį.~    Arkliai, išgirdę dūžius į seną žagrę
13   15|      boso, skambliojo dobilus, arkliai prunkštė. Jų uodegų ašutai
14   15|        nosį taip trankiai, jog arkliai suskliaudė ausis.~    -
15   22|    turguje. Ką domino ūkis, ką arkliai, kas turėjo reikalų su Doveika,
16   22|     galvas nukorę miško vežėjų arkliai, kurie neapsikęsdami sugraužė
17   22|      iki laidarių, kur stovėjo arkliai.~    Tilius tuo tarpu nėrė
18   24|        dantis gailias dejones. Arkliai neramiai prunkštė. Giedojo