Part

 1    2|            Nu, nu, - pasigavo jo žodžius Špicas. - Mes galim prailginti
 2    3|   nuobodumo pamėgino perskaityti žodžius pačiom stambiausiom raidėm,
 3    3|  apraizgė jo akis, ir jis vapėjo žodžius be sąryšio su aplinka. Ir
 4    4|          pabrėždamas paskutinius žodžius, lyg siūlydamas juos atsiminti,
 5    6|       likę po senovei. Jis rinko žodžius, dėliojo juos, ketindamas
 6    8|      vakarą...- aidu kartojo jos žodžius.~    Jie susėdo ant kelmo.
 7   11|         kalbėjo, minėdama tokius žodžius, kaip koty, paris, levendel,
 8   12|           skubino patvirtinti jo žodžius šeimininkė.~    - Ką čia
 9   15|          eibes pavyzdžių, kai jo žodžius ir mintį diktavo kažin kas
10   18|      kitaip priimti vyro meilius žodžius.~    Prie klojimo ruošė
11   19|          akis. Pirmiau už tokius žodžius užtikrintai butų paleidęs
12   20|          anuos, seniai įsikaltus žodžius, kad laimė viena pati nykiai
13   20|          ir bučiuodama šnabždėjo žodžius be sąryšio ir tvarkos, tartum
14   22|       tuos prastus, paprastučius žodžius - Agne, Agne mieloji. Vėl
15   23| apsivertė šonais ir pasirąžė. Jo žodžius, nukreipiančius kalbą kitur,
16   26|         ar ne per garsiai ištarė žodžius, kurie galėjo nuaidėti kaip
17   27|      kiūtino pamažėle ir kartojo žodžius, kartojo sakinius. Jis rezgė