Part

 1   11|      Ir jis veikdavo Doveiką. Visada. Kinkydavosi žmogus arkliuką
 2   11|       priversdami ploną kaklą visada laikyti įtemptą. Po šitąja
 3   14|       Jis toks ramus ir geras visada. Ir dabar juk jis pasakė:~    -
 4   15|   nemalonios ataraugos ateina visada, kai veiksmas jau atliktas
 5   17|    itin painius klausimus. Ir visada juos taip išsukti, kad išeitų
 6   18|     kurio tu lauki.~    - Jis visada ateina... - atsakė Agnė
 7   20|   miškų keliu į šį vienkiemį. Visada ir visi tokie buvo. Medžiai
 8   21|      ji nuėjo. Atsiskirti jai visada buvo sunku. Bet ji ėjo ir
 9   22|  padovanoti motinai. Ir, kaip visada jam tokiais atvejais nutikdavo,
10   23|      Jie susitikdavo visur ir visada. Ir neįmanomiausiu laiku,
11   23|    darganų nuplaktoje žemėje. Visada prisimenama su ašaromis
12   23| nebūtų teisybė. Aš už teisybę visada.~    - Teisybės tu ir nesulauksi.
13   25|    kad mano kelias trumpas ir visada tas pats - nuo karvės uodegos
14   26|      Ne įsikalbėjimai, o taip visada man atsitinka. Per giliai
15   27|      restoranan, kur užeidavo visada anksčiau, kur ne vieną smagią
16   27|      padaręs ką nors ne taip. Visada darė tik tą, ką reikėjo.
17   27|    buvo įpratęs imti visur ir visada, pats nieko neduodamas,