Part

 1    1|            Petras, nelyginant senas žvirblis, pelais nepriviliojamas.
 2    3|     Veronikos duktė. Petriuk, senas berneli...~    - Daili mergelė...
 3    9|       negyvas. Vietoj kepurės senas kibiras ant galvos ir pantis
 4   12|      kur kadaise susikirsdavo senas eiguvos kelelis su kitu,
 5   13|       rieteną. Iš ąsočio gėrė senas gaigalas pasistiebdamas,
 6   15|     neūžauga, pritraukta koja senas piemuo, artėjo prie šėlstančio
 7   16|       ir taip suniekintas. Ir senas toks, ir taip suvargęs,
 8   17|    padarė visai nereikšmingą. Senas geriau mylės. Geriau už
 9   18|       kad jaunas atsikelia, o senas miršta. Va...~    - Ar jau
10   18|      ranką prisidengti.~    - Senas jau, - susimąstė ir Doveika. -
11   18|       susimąstė ir Doveika. - Senas taip, kad aš nežinau, ar
12   19|   Petrai?~    Ne. Bet vargšas senas kavalierius Petras. Jis
13   20|       daikto. Jis turėjo būti senas ir stiprus, tai rodė apipelijęs
14   21|       Petras dėl to ir paliko senas stuobrys ir visai nesigraužia.
15   26|  pasakytumei? Ką gi tu dabar, senas valkata ir paleistuvi? Ar
16   27| alksnių, ir sparnus suglaudęs senas vėjinis malūnas, ir už jo
17   27|  iškeliaujančios iš namų.~    Senas ir pavargęs žmogus žiūrėjo