Part

501   24|        pavožtos sėtuvės, purtė rankoje taip, kaip purtytų susigavęs
502   24|                su anuo pokalbiu? Jeigu taip, tai iš tikrųjų štukos mažos...
503   24|               mintis, pasakė.~    - Ne taip garsiai, Laurynai. Išgirs
504   25|               praėjo. Ačiū Dievui, kad taip gražiai praėjo. Kai kitoms
505   25|           baigė praeiti. Jei jis truko taip neilgai, lai ji mažiausiai
506   25|         vasaros pėdas - nematomai, bet taip gyvai išlikusias, išsidėsčiusias
507   25|                besitelkiančius žiedus. Taip ji apraudojo savo meilę
508   25|               tada? Praleisti tą laiką taip paprastai, kaip jis būdavo
509   25|              buvo aplink. Pagaliau juk taip atsitinka visad, kai lizdas
510   25|            nesuprato savęs ir nutarimo taip pigiai, be kovos pasitraukti.
511   25|           kovos pasitraukti. Juk kodėl taip atsitiko? Kad atsirado kita,
512   25|               palikus visų akivaizdoje taip paniekintą. Ji surado, bekraustydama
513   25|               pasielgusi teisingai. Ji taip pat su ja pačia pasielgtų,
514   25|             vaizdavosi Moniką primuštą taip, kaip teko matyti primuštą
515   25|           besakyti tokiam, kurs davėsi taip suvystomas, kad nė dvasios
516   25|        išvažiuoja ir gyvens pas tetulę taip puikiai, kad jis tokio gyvenimo
517   25|            išvažiuoti. Tų dienelių jau taip nebedaug liko. Ir su kiekviena
518   25|                man visai nereikia.~    Taip nukirsdama, Agnė, be abejo,
519   25|                     Ir nereikia. Aš ir taip nebegrįšiu.~    - O kur
520   25|            nebegrįšiu.~    - O kur jau taip, putpele kanapėtoji?~    -
521   25|        Laurynai, pas krikštomočią.~    Taip ji pranešė Basiuliškių žmonėms
522   25|              jos netenka visam laikui. Taip jau reikalėliai susiklostė,
523   25|             netenkančios.~    - Tai tu taip mus ir palieki? Ant visados?~    -
524   25|                mūsų, nė...~    - Ne... Taip, aš pasiilgsiu. Ir atvažiuosiu
525   25|              jūs manęs nebeatpažinsit, taip aš būsiu apsirengusi ir
526   25|                atvešianti? Agnė atsakė taip niekinamai, kad tik stebėtis
527   25|              ir surimtėjusią, pasijuto taip pat nejaukiai ir dėl visa
528   25|               smilkstantis ir nejaukus taip, lyg sutraukęs savin visas
529   25|               Doveika kažkam pamojavo. Taip, ten, Basiuliškių tarpvartėje,
530   26|        neatstos čia, toje vietoje, kur taip staigiai prasidėjo vienas
531   26|           juodu su Monika. Ji pasielgė taip, kaip retas tebūtų pasielgęs.
532   26|             naudotis gėrybėmis, kurias taip gausiai žarstė neįtikimai
533   26|              valandų tėkmė susijaukti. Taip oro atmainą pajunta seni
534   26|            visą amžių praleidę gamtoj, taip medžioklės sezono pradžią
535   26|              tau linkėjimų siunčia. Aš taip sau. Įdomu.~    - Kas čia
536   26|              meldžiamasis, kad pirštai taip dreba? E, e, čia kas nors
537   26|           dreba? E, e, čia kas nors ne taip. Tiek daug jau ir jis išmanė.~    -
538   26|           Tilius.~    Na, na... Gal ir taip. Bet vis tiek malonu tokius
539   26|       išvaromas? Tilius pasišiaušęs ir taip atšiaurus, lyg pavydėtų.
540   26|               Juk tarnybą gavai?~    - Taip išeitų.~    - Ką? - prisimerkė
541   26|                gerai nenugirdęs.~    - Taip čia rašo.~    - Skaityti
542   26|             teks jam pasiieškoti kito. Taip jau išeina. Tilius grįžo,
543   26|           Kodėl?~    - Svečias, vaike. Taip negražu. Turėjai pakviesti.~    -
544   26|             pasakyti. Vėliau. Gerai? - taip pat staigiai atšokdama,
545   26|           geriausios pasaulyje, niekas taip nesigailėjo. Net mirusios.
546   26|                velnias tave apsėdo? Ar taip tave nugirdė eigulys savo
547   26|          Tiliau, kas atsitiko? - ar ji taip pasakė, ar jam tik taip
548   26|                taip pasakė, ar jam tik taip pasigirdo. Jis tą atsiminė
549   26|             visų aplinkinių langų.~    Taip negerai, labai negerai.
550   26|             negerai elgėsi, kalbėdamas taip šiurkščiai su ja, tartum
551   26|             lengva, jei ne tai, jei jo taip nemylėtų. Jei jis nebūtų
552   26|         dainelę, ar tau ją kas dainavo taip, kad jos jau amžiams nebeišmuštumei
553   26|           kepurėlė ~    Kaip juodavus, taip juoduos... ~    Raudonasis
554   26|              kitą darželį? Ne, Petrai, taip neišeina. Ko negaliu, tai
555   26|        skaudina vien tokia mintis, tai taip nesakytum. Ima baimė, kad
556   26|       tūžmasties kitą nugalabysiu. Tai taip tik atrodo - netiki Petras.
557   26|                atrodo - netiki Petras. Taip gali būti. Nežinai, koks
558   26|               jis. Ne įsikalbėjimai, o taip visada man atsitinka. Per
559   26|              paviršium, nuosaikiai, ot taip, lai niekad nenusvilsi pirštų -
560   26|             Jis lydėjo gęstančią saulę taip, lyg jų regėtų paskutinį
561   26|               Padėti ant stalo laišką. Taip. Autobusas jau grįžo iš
562   26|             dar nebuvo grįžęs Doveika. Taip bus nustumta viena dienelė.
563   26|                   Kaip tai? Jis sėdosi taip staigiai, jog vos nepargriovė
564   26|               Kaulinis spyglys susmigo taip skaudžiai ir taip giliai,
565   26|              susmigo taip skaudžiai ir taip giliai, jog jis vos nesuriko.
566   26|            nusiaubiantis gandas.~    - Taip...- patvirtino Tilius.~    -
567   26|           paleistuvi? Ar tau kada teko taip nešti savo juodą kepurėlę? -
568   26|              žando, glostydama delnais taip švelniai, kaip tėra liečiamas
569   26|                Tai visai nesvarbu. Yra taip, kaip yra. Ir taip turi
570   26|                 Yra taip, kaip yra. Ir taip turi būti.~    - O aš? Kas
571   26|      užgesinsiu šviesą savo kambaryje. Taip tu žinosi, kad viskas gerai,
572   26|         švokštė, išleisdama orą.~    - Taip. Mudu... Ir tau tik džiaugtis
573   27|          užteko ir to. Jis sužinojo ir taip labai daug. Dar daugiau.
574   27|           atsitiktinai. Aišku, jog tik taip ir tegalėjo sužinoti. Kas
575   27|                 kad va, ponas, pas jus taip klostosi reikalėliai. Kas
576   27|              vėjams, ir audroms? Ar ne taip jis galvojo, ar nebuvo tvirtas?
577   27|      nebesimatė tarp jų. Karšatis juos taip buvo sulyginusi ir suliejusi
578   27|         kvailutę ją esant, kad elgtųsi taip neapgalvotai. Kas čia tokio?
579   27|             dulkelę, iš lėto. O gal ji taip jau ir daro? Jis šyptelėjo
580   27|       mergiščia ką kita turėjo galvoj? Taip. Ką nors kita... Ką nors,
581   27|           Nieko kito ir nebuvo. Taigi, taip. Tik jis baisiai gailėjosi
582   27|              pločiu palietę.~    Kodėl taip - dejonė išsprūdo iš jo
583   27|           nesijautė padaręs ką nors ne taip. Visada darė tik tą, ką
584   27|                Jis negalėjo laukti. Ir taip jau buvo prarasta per daug.
585   27|           vietą ir nebūsią sugaišties. Taip, konduktorius tą vietą gerai
586   27|              lova, minkščiausi patalai taip greitai neužmigdo pavargusio
587   27|                ant tėvo, kapo neverks. Taip gyvenimas griūva ir susiaižo
588   27|             stogus ir kelią. Jis atėjo taip tykiai, kad nė šunys nepajuto,
589   27|            kaip jas atidaryti ir įeiti taip, kad nepajustų. Viduje buvo
590   27|              kambaryje. Ir jo kambarys taip pat. Minutę jis ilsėjosi.
591   27|      užsimodamas.~    - O tu, Petriuk, taip nešokinėk. Jei per daug
592   27|         stovėjo vieniša daržinė, kurią taip norėjo nusigriauti Krivickas.
593   27|                ir pasileido bėgti. Jis taip pat tenorėjo, kaip ir Krivickas,
594   27|               Liepsnos tratėjo ir kilo taip aukštai, jog laižė patį
595   27|            lemputę. Per daug šviesu ir taip. Nors skaityk, atsisėdęs
596   27|                 Gaila. Labai gaila. Ko taip labai gaila? Jis klausėsi
597   27|          pabaigos. Ji net nelaukė, kad taip greitai atvažiuos ir išsiveš
598   27|            beveik neskauda. Jos rankos taip nuostabiai švelniai glaudė
599   27|            suriko mergoms šlubasis. Ir taip, kad šioms nė mintis nekilo