Part

  1    1|       nebijai.~    - Teisybė.~    - Kas teisybė? - nejaukiai kniostelėjo
  2    1|    nesisakytum, jeigu kokios.~    - Kas man? O ar ji tikrai, Petrai,
  3    1|          Petrai, tavo giminė?~    - Kas, ar Veronika? Taigi pusseserė.~    -
  4    1|             suabejojau. Ir laukiau, kas bus toliau.~    Petras nusipurtė.
  5    1|             tas čiulba. Ar ten buvo kas, jis neatsiminė. Bet jei
  6    1|     gelžgalėlis, ir nebeaišku rytą, kas toj vieloj. Migla.~    Metro
  7    1|            nesiseka, painioja kažin kas tau kojas. Ir tik paskui
  8    1|           kad yra kažkas ne taip. O kas - ir nežinai. Gal sapnavai,
  9    1|          kojų sumainęs. Kruta kažin kas, dilina sprandą, nors pasiusk.~    -
 10    1|            šviesa pareitų namo. Ten kas nors yra. Gal motina sirguliuoja
 11    1|           viltimi - padirbėti kolei kas. Na, dar savaitę, dar...
 12    1|     šiandien pat, tarkim... Ar būtų kas nepaprasta?~    - Pareinu,
 13    1|          Jis netiki ir tik šaiposi. Kas tavo rankose - tai tavo.
 14    1|            toliau. - Su manim visai kas kita. Šiuo metu, kai į tavo
 15    1|            turėtų savaime atsirasti kas nors pakabesnio.- Jis išpūtė
 16    1|           pasakius?.. Uniforma tam, kas nieko kito negali.~    -
 17    1|          tada viskas bus gerai. Bet kas bus gerai? O pasakyk rudžiui -
 18    1|             primena. Rodos, jį būtų kas spaudęs iš viršaus negailestingu,
 19    1|   sumušdamas, bet nesitraukdamas. O kas daryti menkiau sudėtam žmogui?
 20    1|       neužtenka, Petrai, neužtenka. Kas tau sakė, kad tik tiek aš
 21    1|             Kad ir ką daryčiau, to, kas praėjo, nebeatšauksiu. Jei
 22    1|         baigti. Va tau...~    - Tai kas?~    - Tas, kad jį leido
 23    2|           Lankas eina per jo pilvą, kas buvo su juom pirty, žino.
 24    2|          abejingiausiai tarė:~    - Kas mums? Kirvius už juostos,
 25    2|           ant pečių, ir namo.~    - Kas ubagui, kai sodžius dega? -
 26    2|          rogėm, nė su ratais. Matai kas.~    - Jei naktim pašalnotų,
 27    2|                   Negirdėjom.~    - Kas toks? Ar Špicas?~    - Je...~    -
 28    2|                    Tegul sau kerta, kas mums?~    - Jis jau nekirs,
 29    2|          nekirs, nebijok.~    - Tai kas?~    - Ot ir galvelė gi
 30    2|        Tylėkit! Ateina.~    - Nu ir kas? Ar mes bijom?~    Eigulys
 31    2|           tavęs neriša prie medžio. Kas norės užsidirbti, tas dirbs.
 32    2|      išmokytų šokti ant stiklo, jei kas pasiūlytų litą. Suaugusį
 33    2|          bus, vyrai? Kelkit rankas, kas sutinkat kirsti naktį.~    -
 34    2|       nesutiks. O gal yra norinčių? Kas nori, tegul pasisako, -
 35    2|            pono direktoriaus.~    - Kas mums direktorius? Jis sau,
 36    2|            Nu kaip?~    - Ar išdegs kas?~    Kad buvo iškeltos sąlygos,
 37    2|          neturėdamos ko malti. Štai kas...~    - Kad kur ugnin!
 38    2|      planams ir užmačioms. Pagaliau kas gi? Spjauti ir - namo. Reikia
 39    2|         patenkinti reikalavimą, bet kas jam? Tie keli naujai prisidėję
 40    2|             įprato, jis pamėgo tai, kas nejučiomis buvo jo aplinkoje
 41    2|       keiksmui pražiota burna. Štai kas bus iš viso to, ir dar tuom
 42    2|            pasakysiu. Jeigu ir būtų kas tavo vardu atėję, tai atrasi
 43    2|            ir penkiasdešimt. Už tą, kas bus padaryta nuo šio vakaro.~    -
 44    3|       augančių kieme ir pašaliuose. Kas nepasikeitę ir seniausia -
 45    3|               tos valdžios ženklas. Kas jam tas ženklas, kas ta
 46    3|       ženklas. Kas jam tas ženklas, kas ta nauja valdžia? To palaimingo
 47    3|           ilgus kaklus ir prausėsi, kas pranašavo, jog visuotinis
 48    3|            aš vešiu? O čia ypačiai, kas padaryta naktį ir šiandien, -
 49    3|            maišu pamiškėje...~    - Kas jį griebs? Žmonės pas mus
 50    3|            marias laka. Nėra tokio, kas tiek paimtų dėl drąsos.~    -
 51    3|        sugebėjo, bet ir girdėti, ką kas šneka pačiam priemenės gale.~   
 52    3|    Krivickas Vargdienis. - Kad taip kas nedėlią, tai ir aš eičiau
 53    3|           kaklą ištiesęs, klausėsi, kas ką šneka, ir lingavo galvą,
 54    3|             šunys, arkliai, laivai, kas šonu, kas galva aukštyn,
 55    3|          arkliai, laivai, kas šonu, kas galva aukštyn, maigėsi sulipinti
 56    3|                   Galėjot, galėjot. Kas neleido? - abejingai murmėjo
 57    3|            sienų, ir turi prasidėti kas nors nauja. Kas nors kita.
 58    3|           prasidėti kas nors nauja. Kas nors kita. Kas nors - nesvarbu
 59    3|          nors nauja. Kas nors kita. Kas nors - nesvarbu kas.~   
 60    3|           kita. Kas nors - nesvarbu kas.~    Jis išeis su pavasariu.
 61    3|         moterėlė - rąžėsi vaikinas. Kas pasakytų, kad ji tik krautuvėlės,
 62    3|               Mes geriam ir žibalą. Kas mums? - pasigyrė Tilius.~    -
 63    3|             delnu per smakrą.~    - Kas ten skusis... O žinai, Agne?
 64    3|          gal ir ne... Velniai žino, kas bus su manim?..~    - Kodėl?
 65    3|              niekina uniformas, bet kas mums? Svarbu, kad gerai
 66    3|            pridėk, Miliute.~    - O kas tau, zimagoro šmote? - sutikęs
 67    3|           bliuzelę mergina.~    Dar kas ką sakė, kas ko klausė,
 68    3|       mergina.~    Dar kas ką sakė, kas ko klausė, smarkuolei nesigailėdami
 69    4|      svečias.~    - Sako, jog mažai kas belikę.~    - Susimėtė žydelis.
 70    4|            Mergos suprunkštė.~    - Kas jums? Ar pasvilino?~    -
 71    4|   neišspragink.~    - Olia lia! Tai kas ji tokia? Kuom jau ypatinga?~    -
 72    4|            tvorą.~    - Man žinoti, kas jis. O jums tylėti. Bėgu
 73    4|             čia dar?~    - Ir aš. O kas, gal nepatinka? - nedraugiškai
 74    4|          stebėjosi Doveika.~    - O kas jis, ar ne žmogus? - Tiliaus
 75    4|        negaišdami traukė ir degėsi. Kas čia tokio? Ar pirmą kartą
 76    4|           stulpu. Jam, matyt, kažin kas visai negero pasivaideno.
 77    4|             taip ant žmogaus pulti. Kas taip matė? Nusigėrei, tai
 78    4|            Ubagais paleido...~    - Kas tau liepia žiūrėti? Jei
 79    4|             barštinių, kad kur. Upę kas, suprantat?~    - Ką?~    -
 80    4|              gindamasis nuo miglos. Kas dar nukando bent žodį ir
 81    4|     suolelio taip tiesiai, lyg būtų kas mietu pasmeigęs, ir knarkė,
 82    4|          sužinojo iš girininko. Na, kas, kas, bet Melamedas daugiau
 83    4|     sužinojo iš girininko. Na, kas, kas, bet Melamedas daugiau medžių
 84    4|           valdžios numetė, ir matot kas, - aiškino eigulys klastingai. -
 85    4|         kaulus kaip nakties pagėla. Kas jį atlaikė, daužė krumpliais
 86    4|            metrą durpių. Ne, durpes kas mašinomis. Kas ten besiterlens
 87    4|           Ne, durpes kas mašinomis. Kas ten besiterlens rankomis,
 88    4|           kokia dvylika pėdų.~    O kas - tegul stato nors malūną
 89    4|           malūną kelmams malti. Upę kas, sausins tyrelį - tegul
 90    4|             pašaly su mietu ir, jei kas sėlins, nesigailėk. Nenorėk,
 91    4|           ji galėtų, tai rėkti. Bet kas išgirs miške? Neik viena
 92    4|             spindinčius butelius. - Kas čia?~    - Gausi nuo mamos.
 93    4|             dieglį prieširdy. Kažin kas tame tarpe buvo užmiršta.
 94    4|          tarpe buvo užmiršta. Kažin kas svarbaus. Ir jis pradėjo
 95    4|          lūpą Agnė.~    - Klaus čia kas tavęs. Pasiimsit duknas,
 96    4|           aš čia pasakoju? Bene man kas rūpi?~    - Kas čia tokio?
 97    4|            Bene man kas rūpi?~    - Kas čia tokio? Koks oras, ir
 98    4|        nuleido. Ir šiaip jau...~    Kas tas - šiaip jau? Bet jos
 99    4|          Krūtinė sugniužo, lyg butų kas orą ištraukęs iš plaučių,
100    4|          sukliko kaip pempės, kažin kas suriko: duok! Ir davė. Jie
101    5|               Trijų savaičių.~    - Kas duos? Zuikiai didesni po
102    5|         Pora - lična! Pora - lična! Kas daugiau, kas daugiau!~   
103    5|          Pora - lična! Kas daugiau, kas daugiau!~    Netoliese braukė
104    5|          per savaitę vyko turgai ir kas mėnesis, pirmą antradienį -
105    5|           kaip ienas, ir snausdavo. Kas norėjo jį samdyti, pirma
106    5|           Špicas vėlė kažin ką. Bet kas juom tikės?~    - Aš sakau,
107    5|       Turgininkai drumstėsi ir ūžė. Kas pardavęs nėjo užeigon, tai
108    5|            kunigas iš sakyklos, kad kas nors yra atsitikę. Tam arklys
109    5|     areštuotas tuo metu. O šiandien kas, ar ne dvylikta?~    Eigulys
110    5|             Bet nėra ko paisyti, ką kas šneka. Nėra liudininkų,
111    5|            tą žinią jaunuolis. - Ir kas man iš to? Dvi savaitės -
112    5|  šventiniais pirkiniais ir atlikti, kas reikia. Smuklėn vis daugiau
113    5|          turėjo grįžti į mišką. Gal kas pavėžys? Eigulys raitas.~    -
114    5|     Nesivedė žmogui.~    - Nežinai, kas tavęs laukia. Taigi. O kada
115    5|       keistai, beveik nesuvokiamai. Kas tokia moteris galėtų būti
116    5|           visi nuėjo ir išsiskirstė kas sau. Jis pasiliko vietoje
117    6|            būdavo per daugelį metų. Kas gi tos šventės, laistomos
118    6|     nepaliko, ką turėtų prisiminti, kas verstų tolstant atsigręžti,
119    6|          visą laiką veržte veržėsi. Kas buvo sudavęs smūgį jo gaižiam
120    6|   virpančiomis šnervėmis ir šonais, kas akimirka pasiruošusiais
121    6|      pašalinio garso, išskyrus tai, kas savaime gimė ir sklido pačiame
122    6|                   Kur nebūsi.~    - Kas be to - visų kelių galas.~    -
123    6|                Ar metams?~    - Kol kas tik mėnesiui.~    - Jei
124    6|            o iš darbininko atsiima, kas reikia.~    - Ačiū už pietus.~    -
125    6|            kimba į krūtines. Matai, kas darosi aplink.~    - Tiliau,
126    6|           Agne, neverta prisiminti, kas nesmagu.~    - Tai tu nepyksti?
127    6|                      Gal ir buvo? O kas taip baisu? - Tilius gūstelėjo
128    6|             jie mušė kasdien.~    - Kas?~    - Sargai ir prižiūrėtojai.
129    6|            valgyti tik kartą.~    - Kas tau sakė?~    - Visi taip
130    6|              Ką tu paistai, mergyt? Kas tie, kurie taip tave kvailino?~    -
131    6|          prie jų prisidėti. Bet kol kas jis nesiskubino ir pasakojo
132    6|             Tik negalėjau suprasti, kas ten ir ką dirba. Kaip didelė
133    7|            Nė normų, nė taisyklių - kas buvo suversta ant kranto,
134    7|   įsivaizduoti negalėjo. Tik mieste kas nors panašaus galėjo būti.
135    7|             ir mirdamas gertum, jei kas duotų, - laižė rudus ūsus
136    7|            O neįtiksiu, ir pavarys. Kas tada? - teisinosi vaikis
137    7|    nesulauksi. O labai patiklų, kad kas griebtų.~    - Tik ne toks
138    7|             mergą, kad būtų atlikta kas reikia.~    Po vakarienės,
139    7|             į tvartus. Aprodys, kur kas. O paskui į skiedryną. ~   
140    7|                    Ar piktas?~    - Kas jį duos piktą? Ar Doveika?
141    7|         sauja semk.~    - Eik, eik. Kas sakė?~    - Ir be sakymo
142    7|        Gužienės...~    - Pasiuto. O kas toliau?~    - Kas toliau?
143    7|        Pasiuto. O kas toliau?~    - Kas toliau? Nieko. Jau čia,
144    7|             Kaip nepataikė? Ogi čia kas? - atkišo Tilius dešinę,
145    7|       Kalbėjosi apie alų, apie tai, kas ir kada eis bažnyčion velykinės.
146    7|            vis dairėsi į langus, ar kas neišeis.~    - Atjojo kumelę
147    7|        kumelę prie veislinio.~    - Kas toks?~    - Nepažįstu. Greičiausiai
148    7|      loviais gyvulių girdymui. Daug kas patiko Tiliui ūkyje, kur
149    7|        šiaudinių stogų, virš visko, kas buvo jo jauna buitis. To
150    7|            nors įsivaizduoto. Visa, kas buvo susikrovę per žiemą
151    7|          seilėmis į patižusią aslą. Kas norėjo rūgstančios misos
152    8|      moteriškė, o nuolanki ir tyki, kas didžiausiai pagirtina. Jei
153    8|           blizgėjo kepurių matikai. Kas galėjo, buvo išėję ar piemenį
154    8|      šeimyna ir Basiuliškių žmonės. Kas norėjo pakalbinti merginą,
155    8|          jau vaduokitės savo galva. Kas kur eis, kas ką darys, kas
156    8|            savo galva. Kas kur eis, kas ką darys, kas pasiliks.
157    8|          Kas kur eis, kas ką darys, kas pasiliks. Tik neužmiršti
158    8|           Tilius. - Galit eiti, kur kas norit.~    - O patsai ar
159    8|          meliodija ar tango, ar dar kas nepaprastesnio, neišpasakytai
160    8|             be jos. Ir nežinia, dar kas atsitiktų, jei ji tik koją
161    8|      išminti jomis. O jei valią jam kas duotų, tai jis padarytų.~    -
162    8|         tiek. Dabar jau ji tyko, ar kas neatvažiuos. Doveikai reikia
163    8|           sodriai permerkdami žemę. Kas liks iš beržo, kai išlašės
164    8|              lyg nebesulaukdama to, kas buvo taip arti jos vieną
165    8|    slaptybėje jie buvo atsidūrę! Ir kas buvo užgniaužęs žadą bundančiai
166    8|      skiautė, numesta pašaly.~    - Kas jis? - baimindamasi klausė
167    8|          daboklėn uždarė.~    - Tai kas dabar bus?~    - Nieko dabar
168    8|                    Tai kodėl?~    - Kas? Aš tik buvau asilas paskutinis,
169    8|           jam, kad taip pasakiau. O kas tas, kurs tarė - gražuole,
170    9|            bet kada sužinoti, jeigu kas. Spės. Juk kur tu čia labai
171    9|          tarp menkų, prastų žmonių. Kas aš - žiūrėkite! Ką aš galiu -
172    9|           jam tik eiti ir pasiimti, kas pažadėta. Tą jau nusinešė
173    9|            kairės ir dešinės. Kažin kas jo klausė, ar daug svečių
174    9|             tiek vaišinasi viskuom, kas geriausio ant gausaus vaišių
175    9|          atkrypavę.~    Jis atliko, kas reikalinga, nors kojos painiojosi
176    9|            toks neišradingas.~    - Kas tas antrasis? - pasiteiravo
177    9|             jauna? Ar ne graži?~    Kas sako, kad ne jauna ir ne
178    9|             vidury miškų ir pelkių. Kas yra, tai ranka pasiekiama.
179    9|        vidun. Ir daugiau nieko. Jei kas ir ėjo, tai nuėjo savo keliu,
180    9|              o jūs namie?~    - Tai kas, kad šventės?~    Karolių
181    9|        nebegrįžti. Jį parvešiąs bet kas, kad ir ponas Valašinas,
182    9|              Pala tik. Bus ištirta, kas krečia tokias kiaulystes,
183    9|            ponai, o geriau pasakyk, kas mano arklį pavogė?~    -
184    9|           visažinė, nežinojo.~    - Kas čia tokio? Ar pirmas kartas?
185    9|    įsižiūrėti, su kuom kalbasi. - O kas toks būsi? Dokumentus ar
186    9|             O o, nepaknis manęs bet kas! - baksnojo sau pirštu krūtinėn
187    9|             susiglaudę.~    - O ten kas gyvena? Kieno tos šviesos? -
188    9|                   Turiu patikrinti, kas jie. Ar gaivalai kokie nesiruošia
189    9|          išvertė akis.~    - Nu čia kas per pora?~    Vachmistra
190    9|                 Nesijuok, nesijuok. Kas čia tau juokingo?~    -
191    9|            čia sau vaizduoja?~    - Kas toks būsi? Ar ne iš Meiliūnų?
192    9|     viršininke, negėręs nepasakysi, kas čia. Valstybinė ar smalinė?
193    9|             net užmiršęs, iš kur ir kas toks esąs. Tik į popierius
194    9|          prisiminęs, jog iš miesto. Kas, jei ne tyrelio velnias
195   10|          kai sėt gali. Tik nežinia, kas per žmogus būsi, gal koks
196   10|             taipogi didžiai rūpėjo, kas čia bus.~    Po to jau greitai
197   10|           dar vis neperprantančiam, kas čia dedas. - Iš ko juką
198   10|     išimtinėn. Paskui, nors piršlių kas žiemą dar vis pasitaikydavo -
199   10|         kiek jos iš viso valdė, tai kas ten galėjo pasakyti. Už
200   10|         turėjo savo nusistatymą ir, kas priklausė bažnyčiai, nesivaipydamas
201   10|        poterių, nė prisakymų.~    - Kas duota bažnyčiai, to nė velnias
202   10|     nebesuėjo.~    Ir saulę, rodos, kas nuo dangaus nubraukė. Nejauku,
203   10|         klausė pasimainydami:~    - Kas buvo tas, pasakyk mums,
204   10|          koronę nuo namų.~    - Tai kas toks buvo? - klausė ganytojas.~    -
205   10|        parsinešdavo tai tą, tai tą, kas daugiau šviesos įneštų jų
206   10|           jos liūdnumas neužpjautų, kas antra savaitė siuntė į bažnyčią
207   10|           tai ir pabūkim, žiūrėsim, kas išeis.~    Šlubiui jau ir
208   10|         kampą, parodyti ir kitiems, kas tai per daiktas Basiuliškės.
209   11|           grietine pačion pieninėn. Kas trečią ketvirtą savaitę
210   11|             ir žiūrėjo į langus, ar kas nepasirodys. Langelis atdaras -
211   11|          sušneko, subildėjo kėdė ar kas, ir vėl nieko. Užmigo vėl,
212   11|      Keliauk sau sveikas.~    - Tai kas? Važiuojam...~    - Mes
213   11|                  Judėsiu. Jau kažin kas atvažiuoja. Dar sakys...~    -
214   11|          Agnė.~    - Velnio akį! Ką kas gali sakyti?~    Jis grįžo
215   11|           vežimą, pagriebė vadžias, kas jį buvo taip galingai ir
216   11|          Tik aklas negalėjo matyti, kas dėjosi jame tada, kai jis
217   11|          akis, ir apskritai viskas, kas buvo tapę jo gyvenimu ir
218   11|            sakuotą ranką.~    - Tai kas ten naujo pas jus? Ten,
219   11|     suplaišiotas lūpas.~    - Taigi kas? Kaip Gužienė, mūsų geradėja,
220   11|             Gužaitė, sakyk. Mačiau, kas tau rūpi, - glemždamas taboką
221   11|             matau, jo paisot.~    - Kas mums? Mes tik padieniai.~   
222   11|               Aš juk kaip ir namie. Kas man?~    - Jeigu tu... -
223   11|          nugaros lyg sniego gniūžtę kas būtų užgrūdęs, o nuo kaktos
224   11|            juo kaina mažesnė. Taigi kas tą galėjo žinoti? Kai suminėjo
225   11|           atsisakydamas net išeigų, kas tokiuose metuose net stebino.
226   11|          mažą sunkų paketėlį.~    - Kas čia?~    - Pali atrasi.~    -
227   12|        smilko pavasario kvaptimi ir kas valandą ir kas rytą iš po
228   12|          kvaptimi ir kas valandą ir kas rytą iš po gaivios nakties
229   12|             veiklos akiratyje. Maža kas ten bebuvo likę. Miškus
230   12|      autobusas. Jog autobusai dabar kas rytas eis pro juos ir vakare
231   12|                Upę kasti... Ar upes kas kasa? Jos pačios išsikasa
232   12|           nesipirksi. Ežerą. Ar yra kas jo gelmę išmatavęs? Jo dugne
233   12|           kuom baigsis ta velnystė. Kas upę ir nuleis ežerą. Tai
234   12|          sniegas? Jis pasakytų, bet kas jo klausys? Gerai, gerai.
235   12|        ausys ima spengti nuo tylos. Kas buvo išganymas senajam Baikščiui -
236   12|       sudžiūvusio mėšlo liekanomis, kas rodė neseniai praėjusį mėšlavežį.
237   12|           taip anksti, kaip nežinau kas. Dar beveik tamsu, o jau
238   12|        spėjo sužinoti beveik viską, kas buvo galima ir bent kiek
239   12|            lydėjo nirtulinga pempė, kas nors turėjo laužtis paskardžių
240   12|        elgtis, o riebumui nustatyti kas dvi savaiti atvykdavo iš
241   12|        pasikliauti paskyrimo raštu. Kas ten sėdi tame centre? Ar
242   12|         niekad negalėjo pasirinkti, kas tinkamiausia. Ėmė tai, ką
243   12|             Ėmė tai, ką skyrė kiti, kas kitiems buvo atliekama ir
244   12|           atsiras laisva vieta, kol kas numirs ar susilaužys ranką,
245   12|                 Šokti nemoku.~    - Kas patikės?~    - Užmiršau
246   12|        įniko lankylis Virsnėse kone kas antrą dieną. Prie tamsaus
247   12|         didesnį kaklaraiščio mazgą, kas buvo labai gražu ir madinga.
248   13|        daiktus, lyg tikrindamas, ar kas nagų neprikišo, jam nesant.
249   13|        Negaišk. Laukia tenai.~    - Kas laukia?~    - Nesakysiu,
250   13|             aš tau tokių pat.~    - Kas tie saldainiai prieš tai,
251   13|             jie veikia dabar?~    - Kas?~    - Jaunikiai.~    -
252   13|    vienintelio žodžio išsakyti tam, kas ją buvo tvirtai ir negailestingai
253   13|    skubėjusi. Ji nesuvokė, kad tai, kas darosi šiuo metu, teįvyksta
254   13|            Ne, ne po liepa.~    - O kas? Ar tu bijai?~    - Ne,
255   13|           pažymėtas dviem įvykiais, kas akimirka tolstančiais, bėgančiais
256   13|              Kaip bus toliau?~    - Kas?~    - Koks kitas dainelės
257   13|     išgirdau. Ją čia visi dainuoja. Kas dainavo vyrų kambary?~    -
258   13|        bijodamas pasižiūrėti.~    - Kas tau? - suriko, priėjusi
259   13|             Šioji tačiau buvo visai kas kita.~    - Pirmiausia nuplausim
260   13|          viršutinės lūpos. Lyg būtų kas švelniai švelniai pabraukęs
261   14|           ir užspaudusi akis.~    - Kas tai ožkai užėjo? - susirūpino
262   14|             Sakytum, drignėmis būtų kas užgirdęs mergiščią.~   
263   14|        atsiplėšusi staiga nuo visa, kas dar vakar buvo, kas buvo
264   14|           visa, kas dar vakar buvo, kas buvo kvaila ir vaikiškai
265   14|        ateina savaime. Ir apskritai kas tas visa kita? Visa kita
266   14|       ieškoti. Gal jau ieško?~    - Kas?~    - Namiškiai.~    Žemai,
267   14|          nori išvežti.~    - Kur ir kas tokie tave nori pagrobti?~    -
268   14|          manęs užsigeidė.~    - Na, kas jai užėjo?~    - Ir užrašyti
269   14|             Ne, jis nenorėjo.~    - Kas čia beliktų. jei tu išvažiuotum?~    -
270   14|       marškinių.~    - Nusispjauti, kas ką šneka. Nebus kada ir
271   14|             neprasidėk, Tiliau. Bet kas tavo rankai?~    - Niekis.
272   14|   nepaskrendantis paukščiukas. - Ir kas taip gražiai aprišo?~   
273   14|            taip gražiai aprišo?~    Kas aprišo? Pats apsirišęs.
274   14|           kaip jodo ir kitokių, jei kas nusimuša ar įsipjauna. Dėl
275   14|         liko neaišku. Ar bloga buvo kas tarne?~    - Čia jau Monikos
276   14|              kai atrado jį gulintį. Kas jį traukė atidaryti malūno
277   14|           mūsų mirusieji šermenyse. Kas kartas jam atrodydavę. jog
278   14|           darbininkams grynu auksu. Kas savaitę sustodavęs vagonas,
279   14|       didesnis ir svarbesnis. Kažin kas paslaptingai iškilnaus.
280   14|             paslaptingai iškilnaus. Kas degtienei pažymėti vartos
281   14|              puikiausiai susivoksi, kas butelyje kliuksi? Kartais
282   14|           nusiminimo ir vargo. Tai, kas buvo taupoma ateičiai, teko
283   14|         tučtuojau išeiti. Tai, o ne kas kita, jam ir jėgų teikė
284   14|         likėjo laikinumu vardan to, kas turės ateiti, kaip jauna
285   14|          viską matyti. Ir pasiimti, kas patinka. Jis daugiau žinojo
286   14|          save galinčius daryti tai, kas jam neprieinama, išugdė
287   14|            savin, jis niekino visa, kas ne jo, ir kaip tik dėl to,
288   14|        užtekę. Kartais pagalvodavo, kas būtų atsitikę, jei ne ankstyva
289   14|       Gimnaziją jis būtų baigęs, ir kas po jos? Ką jis būtų pasirinkęs?
290   14|              Ir tegalėjo pasakyti - kas iš to? Leisdamas maloniai
291   15|      šyptelėjo Doveika.~    - Buvo, kas skaitė. Gerai pamokyti,
292   15|    parsivežu.~    - Man nepasakysi, kas reikalinga, kas ne. Jeigu
293   15|         nepasakysi, kas reikalinga, kas ne. Jeigu nori žinoti, tai
294   15|          Apsėjau visus plėšimus ir, kas užaugs, rudenį sukrausiu.~   
295   15|           pradėjo jį varginti. Nors kas čia tokio, kas čia ypatinga?
296   15|       varginti. Nors kas čia tokio, kas čia ypatinga? Tik šalto
297   15|            dalykas, ir gali pirkti, kas nori, kas turi iš ko ir
298   15|           ir gali pirkti, kas nori, kas turi iš ko ir kam paranku.
299   15|             pačioje pašonėje. Jeigu kas, susirinks skudurus ir išeis
300   15|    prisiprašė trečiam mėnesiui. Bet kas bus, kai, tam pasibaigus,
301   15|          Dievui. Prisijaukinti tai, kas naudinga tau, o kas ne,
302   15|            tai, kas naudinga tau, o kas ne, pastumti toliau, pavarinėti.
303   15|             kitaip galėtų būti, kad kas drįstų jį apgauti ar netinkamai
304   15|           iš pagrindų tuos reikalus kas būtų panagrinėjęs, tai suvis
305   15|    nusikaltimai, kitų pramanyti, ne kas, o tai, kad priveisė per
306   15|         daugiau, ko ji neprašė, bet kas, jo nuomone, jai galėjo
307   15|        nebegalės gyventi.~    Kažin kas jį graužė, kas įsimetė užantin
308   15|                Kažin kas jį graužė, kas įsimetė užantin ir smukdė
309   15|            blogo nepadarė, bet sau? Kas jį pastūmėjo ir privertė
310   15|          nemanė ir planavo ką kita? Kas jį užsiundė ant prižiūrėtojo,
311   15|          užsiundė ant prižiūrėtojo, kas vijo laukais atsikeršyti
312   15|      žodžius ir mintį diktavo kažin kas iš šalies. Po to gailėtis
313   15|       gyvenimą ubagui. Ar tu žinai, kas jam belieka, kai atima tarbą?
314   15|         žvaliai apsisuko.~    - Tai kas? Ir tu apsisuktum, jei nieko
315   15|          tau. Patinka, velny.~    - Kas? - atsilošė Tilius.~    -
316   15|             ir pasitenkinama tuomi, kas matoma, kas užgriebiama
317   15|    pasitenkinama tuomi, kas matoma, kas užgriebiama nejučiom.~   
318   16|            lazda, ne kastuvas tiko. Kas turėjo laiko, kas norėjo
319   16|             tiko. Kas turėjo laiko, kas norėjo užsidirbti ir netingėjo,
320   16|             užtrauks jam nešlovę. O kas jaunimui rūpi?~    Jie laikėsi
321   16|           nagu kaip utėlę. Eik šen! Kas norit?~    - Neprasidėk,
322   16|           jis turėjo sutelkti visa, kas įmanoma. Planą vykdydamas
323   16|                  Nušovęs nepaimtum. Kas iš to? Čia ir gervių nuo
324   16|              Taip sako, nežinau. Ir kas čia gali žinoti, jei ištraukti
325   16|           ponybė ir išsiskirstys. O kas mums iš to? - spjaudėsi
326   16|      išvertė iš lovos šeštą. Nu, ir kas iš to? Netvarka. Lėkė, puolė,
327   16|             Aš tai neimu į galvą. O kas, kad plikas? Su drabužiais
328   16|             stabtelėjo svarstydami, kas geriau. ar šviežia grietinė,
329   16|         turi pasielgti. Nuo to daug kas gali pareiti. Padarysi vienaip,
330   16|          viršaitis naujasis? Gal?.. Kas žino? Blogas tai nėra, sako.
331   16|             kažkoks nesmagumas. Va, kas kelia abejones ir lyg kirminas
332   16|       paširdy.~    - Žmona, patark, kas daryli?~    - Koks klausimas?
333   16|          yra. O be alaus, aš žinau, kas ką mėgsta išgerti.~    Žmona
334   16|     pasiutėlė, šnekėli, kad, jei ir kas, negalėtum atsisakyti. Bet
335   16|            ir pusbalsiu barėsi. - O kas ten toks? Ko tas žmogus
336   16|            po krūmu ir nusiklausęs, kas ką ir kaip vadina. - Aš
337   17|         geria viską iš eilės.~    - Kas jiems.~    - Gera jiems
338   17|          turbūt.~    - O tau?~    - Kas man?~    - Ar tau graži
339   17|       nepavyksią. Nunuodysim sunis, kas mums, įsismaginęs troško
340   17|          norėjo išsivežti. Ir žinai kas? Gi šoferis jų tasai. Plonas
341   17|      atgauti jėgas ir žinoti viską, kas dedasi ūkyje. Nepalyginamai
342   17|            Kokios čia nuotaikos? Ir kas per išmislas toji nuotaika?
343   17|    pasijausi gerai?~    Išeina, kad kas nors negerai. O kas, tai
344   17|             kad kas nors negerai. O kas, tai nepasako. Gal pas daktarą
345   17|             O gyvenamas namas - čia kas kita. Čia ir moterims jau
346   17|      širdies, nė rakto, nė dvasios. Kas tada namai, po perkūnais?
347   17|           ugnelę ir šildyti rankas. Kas tą galėtų pasakyti? Daręs
348   17|           iš pagrindų. Ji laukė to, kas jai priklausė, ji laukė
349   17|       laukti nors iki šiol, vargiai kas būtų pasikeitęs, jei savo
350   17|            Tada mane išvarys.~    - Kas išvarys?~    - Jūsų sūnus.~   
351   17|            imti iš kito rankų. Tai, kas vienu grybšniu jai atiteko,
352   18|            ji nemiegojo ir svarstė, kas dar galėtų šiuo metu. Tokių
353   18|             metu. Tokių nedaug, jei kas kelionėje arba turi sunkių,
354   18|   nepaisanti. Imanti ir pasiimanti, kas jai reikia.~    Tokią ranka
355   18|             patyčiai surenkąs visa, kas tik daugiau skaudintų ir
356   18|           rėmo, atsiveriant langui? Kas tai galėjo pasakyti, kas
357   18|            Kas tai galėjo pasakyti, kas tai žinojo, iš ko susidėjo
358   18|        pirmąją jos vasarą? Gal buvo kas, o gal ir ne. Buvo tai visgi
359   18|            ir kaip niekindama visa, kas jos tiesiogiai nelietė,
360   18|         kiti pasiėmė savo dalį. Kai kas net jai patiko ir su pomėgiu
361   18|          švente. Žiemą daug skaitė. Kas savaitę keliavo viešojon
362   18|            pasišovusi atsiimti tai, kas praleista ankstyvoje jaunystėje.
363   18|         pavasaris. Tartum atlikusi, kas reikėjo, susirikiavusi ir
364   18|             rūku aptrauktos pelkės. Kas nors jau vis susiras iki
365   18|        šakos į žolę ir laukias, kol kas ateis ir pasiims. Ją galėjo
366   18|              Ją galėjo pasiimti bet kas tuo metu, net praeivis valkata.
367   18|          sienos. Ji neapkentė viso, kas buvo surišta su juomi. Visa,
368   18|           Jis turi kur eiti ir turi kas jo laukia. Išbėga Agnė ant
369   18|           pasidarys nesulaukus. Tai kas? Juk ji dar tik pirmuosius
370   18|            suaudrinto jos alsavimo. Kas nors turėjo eiti keliu ir
371   18|          išgirsti?~    - Tai sakyk, kas blogo? - taukinu snukiu
372   18|         senasis atsigulė.~    - Tai kas čia blogo, kad senis atsigulė?~    -
373   18|          Doveikos galvoj? Kodėl ne? Kas jam užgins siekti to, kaip
374   18|         neužgynė iki šiol pasiimti, kas reikalinga?~    Šienapjūvė
375   18|             į kapus duobės iškasti. Kas norėtų, tegul patsai eina -
376   18|   surikiuota apyvoka. Ar pasikeistų kas tarpmiškės reginyje, jei
377   18|            tvaiko apglušęs.~    - O kas čia tokio? - atsistojo jaunuomenes
378   18|          kurie jau ruošiasi išeiti. Kas kalba apie mirtį, kai žemė
379   18|                 Ar jis ateis?~    - Kas?~    - Tas, kurio tu lauki.~    -
380   18|         savaime.~    - Ar tu žinai, kas ten taip gražiai dainuoja? -
381   18|           valandą, kad gali nežinia kas atsitikti, ją gaišinti...~    -
382   19|         perliejo vyrų širdis. Mažai kas tikėjosi tiek uždirbti,
383   19|           būrys pakilo ir skirstėsi kas sau - į savo kaimus, į miestelio
384   19|         bernus. Jei pasius zylioti, kas tada? Vienas gyrėsi, jog
385   19|             negaudo voverių eglyne. Kas ir būtų, jeigu taip? Ir
386   19|    Nepririštas nė prie jokio kelmo, kas šiuo atveju turėtų reikšti
387   19|         akmeniu nugrimzdusi dugnan. Kas ėjo, išėjo bažnyčion, ir
388   19|     priežastį įmatė, ir buvo tai ne kas kitas kaip nepasitikėjimas
389   19|         Viskas per ūmai atėjo. Štai kas. Jis nebuvo tam pasiruošęs.
390   19|          priešingiausią kryptį.~    Kas nors kitas tuose reikaluose
391   19|        visos gilios žiemos draugas. Kas buvo toji žiema, ir kas
392   19|             Kas buvo toji žiema, ir kas joje verto atsiminti? Jis
393   19|             laukė ko kito.~    Daug kas pasikeičia po nakties. Ir
394   19|      pasiilgo. Nugara įnižo, o nėra kas pakasytų. Ne taip kaip mes
395   19|             ramino jį Petras.~    - Kas jam?~    - Dėl mergos. Žinai,
396   19|           buvo gerai. O dabar matai kas. Tugaudis kramsnojo žolę
397   19|           nė ką. Jei pasikalba, tai kas čia blogo? - įsikišo ir
398   19|        nupliš? Juk ne naginė.~    - Kas sako, kad naginė? - pakėlė
399   19|              O paskui ir uždainuos. Kas jiems gali užginti daryti
400   19|            ir baltų. Mergų. Je. Jei kas sustatytų į vieną eilę ir
401   19|       mėlynom akim. Velniai bežino, kas čia dedas. Saugokis, saugokis,
402   19|           vyrą - savo vyro samdinį. Kas bus, kas bus, Petrai? Raudonasis
403   19|         savo vyro samdinį. Kas bus, kas bus, Petrai? Raudonasis
404   19|         Raudonasis Petrai, pasakyk, kas bus?~    O ką gi jis, jei
405   20|             Ne. Tėvas ėmė ir paėmė, kas jam buvo reikalinga. Tyčia
406   20|         bibliotekoje, kurion Monika kas savaitę važinėjo. Ir jam
407   20|    jaunystes, praėjusios... Taip. O kas eina įkandin jo? Ne, ne,
408   20|             sielą ir išstumia visa, kas nereikalinga ir negera.~   
409   20|            ir niekad nepasiteiravo, kas gero ten šiuo metu. Ką gali
410   20|         žemė, ir jis turėjo žinoti, kas joje vyksta. Bet būti užtiktam
411   20|            pavydėsi jaunuomenei to, kas jai priklauso - guodė save
412   20|         gausių trobesių stogų. Štai kas yra geriausia ir patikimiausia -
413   20|            vedžiojo už pavadžio. Ir kas - jis tesuprato vėliau.
414   20|          pirmomis vasaros dienomis. Kas buvo anksčiau, tai tik menki
415   20|             jis nebežinojo, ar buvo kas, ką galima pavadinti meile
416   20|            rankų. Bet nieko nematė, kas apačioje, nors buvo tikras.
417   20|         nors buvo tikras. Ir žinojo kas. Ji lipo atremtoms į prėslą
418   20|        akimirka, tas patsai mostas. Kas valandomis matuoja paukščio
419   20|         buvo praėjusi toji valanda? Kas ten begalėjo žinoti? Tilius
420   20|               Aš visai jos nebijau. Kas man Agnė?~    - Kvailuti.
421   20|          tau bijoti? Ir apskritai - kas tau? Kas tau gali atsitikti?
422   20|             Ir apskritai - kas tau? Kas tau gali atsitikti? Velnias
423   20|   pasirodyti šešėlis tarpduryje. Ir kas tada? Ir kur tada?~    -
424   20|                    Tada pasirinkai, kas arčiau ir lengviau pasiekiama?~    -
425   20|             kuom. O kad niaukstosi, kas čia ypatinga?~    - Aš pavydžiu
426   20|           Tu mat - vyras.~    - Tai kas?~    - Ir žinai, kad pradėsiu
427   20|         valandų rėmus, tai nežinia, kas dar gali atsilikti per kitas
428   21|             ketino ištverti, kad ir kas besidarytų. Jokios pagundos
429   21|            Kodėl Tilius nebesirodo? Kas atsiliko? Agnė pralaukė
430   21|       blaškėsi lovelėje iki aušros. Kas tau, ko nemiegi, ko šniurksi
431   21|   prisiminus aną nuostabiąją naktį. Kas ją taip veikė, ir kodėl
432   21|         kada jie miega? Iki vėlumos kas naktį. Tas, kurs plonai
433   21|           jos nė neklausė. Pasiėmė, kas jam reikia, ir viskas. Tiesa,
434   21|         rinklų. Rinkit, rinkitės, o kas jai?~    Agnė nubėgo ant
435   21|         padangas to naujo dviračio. Kas, kad jis naujas ir taip
436   21|         Pasakos. O jūs tikėkit, kuo kas giriasi.~    - Petras tai
437   21|            beveik kukčiodama.~    - Kas čia blogo?~    - Nieko.~    -
438   21|                Gerai. O kitą dieną? Kas vakaras duobių nekasei.~    -
439   21|         pasidaryti lengvaduoniu? Ir kas iš to išėjo? Nieko neišėjo
440   21|           savo amželį, ir po manęs. Kas man belieka?~    - Senis,
441   21|       belieka?~    - Senis, žinoma. Kas tau belieka? - ji staiga
442   21|           kol virstama į pelenus... Kas dar nutinka per tą tarpą?
443   21|       tikėjo meile. Ji pati mylėjo. Kas jai pasakys, jog yra kitaip?
444   21|          pasibaigs, ar ne vis tiek? Kas nors turėjo primesti savo
445   22|          Jei tik nesunku?~    - Kol kas spėju. Prie kanalo jau tikrai
446   22|          mieste? Taip, beveik taip. Kas taip sakė - nemelavo. Kam,
447   22|            domino ūkis, ką arkliai, kas turėjo reikalų su Doveika,
448   22|              Ir graži, ir turtinga. Kas jau turi, tai turi - visko
449   22|             brolio paramos:~    - O kas jai tas senis? Ar jaunų
450   22|                Ir jis paliko. Kažin kas buvo nugrimzdę jame kaip
451   22|            jaukų sutvėrimą, nuo to, kas jos laukia.~    Jo nenorėjo
452   22|       skaudžiai berneliui kliuvo? O kas tas Tilius, gerbiamieji,
453   22|             stalo? Nuo anos? Ne. Ir kas turėjo tokį klausimą kelti?
454   22|          nusijuokdamos. Jos žinojo, kas kurią ves ir kaip bus toliau.
455   22|        tegul aižosi narsuoliai, ir, kas pirmesnis, tas gudresnis.
456   22|             niekad nebesusigrąžins. Kas nepakartojama ir nenuperkama.
457   22|        Juomi dalijosi kili. Ėmė jį, kas norėjo, ir vergė sau. O
458   22|     niekadarys storžievis. Tilius - kas gi tai per velnias? Ji buvo
459   22|             gyvenimą šį tą. Ar matė kas, kad samdinys skaitytų knygas?
460   22|  susiglausdami.~    - Šoka.~    Tik kas jie tokie? Sukišę galvas,
461   22|            manykis. Versk nuo koto, kas ant tako pasimaišo. Aš to
462   22| nusižiūrėčiau, su kuom ji glamžosi. Kas ją apsikabinęs ir į ausį
463   22|          temdė pusę kambario.~    - Kas įdomu? Jei pasakyčiau, kad
464   22|           nedarė. Tik laukė, laukė, kas kartas vis baisiau ir baisiau.~
465   23|             Ji ką nors nujaučia, ir kas nors bus. Ir niekad nebuvo
466   23|         lygaus medžio žievę. Kad ir kas ir kaip bus po to, be gilaus
467   23|          pakelti sumintą velėną. Ir kas, kad sprandą nusuks. Tai
468   23|             kad sprandą nusuks. Tai kas? Tokiom valandom jis galėjo
469   23|       Bijoti kažko, beveik netikro, kas jau savaime paskirtas mirčiai.
470   23|           mokėjo parodyti rankomis, kas ir kokio dydžio jai patiko.
471   23|    aplinkoje.~    Geriau negalvoti, kas bus žiemą. Ji neužmatomai
472   23|          anksčiau. Čia dėjosi kažin kas nepaprasta. Juk jiedu vienu
473   23|        jeigu ir taip atsitiktų. Tai kas? Ar ji turėtų nusigąsti
474   23|         kojomis. Ir neatsigręžti. O kas ją pačią nustums - nebuvo
475   23|      nesidairė atgal ir nesirūpino, kas liko jos įmintose pėdose.
476   23|           vaikščioti per naktį. Bet kas nusaugojo mergą. jei jai
477   23|            samprotavo Petras.~    - Kas užgins? Negali, - atsakė
478   23|          draugo Tiliaus.~    - Yra, kas apgina, ir gerai. O tą vyriokšlį
479   23|             vyriokšlį tai jau aižo, kas tik netingi. Ir patsai Doveika
480   23|            norėčiau. Ir kiekvienas, kas tik su kelnėm, neužmerktų
481   23|         lankas per pilvą ėjo - štai kas. Ir be reikalo jis nežiopčiojo.
482   23|         priešais ir paklausė:~    - Kas čia dedas?~    - Nieko...
483   23|            kada nė susigaudyti. Jei kas laukė Gužo pakasynų, tai
484   23|         Krivickas prašneko, tai bus kas nors. Gal lietaus? - kaži
485   23|           nors. Gal lietaus? - kaži kas pasakė.~    - Nesakyčiau,
486   23|       guodėsi, kad atsiras vis tiek kas nors ir Doveikai sugros
487   24|                  O tačiau jau kažin kas pakibo virš žemės ir kas
488   24|            kas pakibo virš žemės ir kas kartas vis žemiau ir žemiau
489   24|         užsidegė, miškas.~    Ar jį kas padegė, pasinaudodamas sausra
490   24|           iš numestos nuorūkos? Bet kas ten galėjo rūkyti? Tik jau
491   24|           kėlėsi toli nuo palaukės. Kas valkiojosi tą vakarą po
492   24|          gesinimą niekas nekalbėjo. Kas gesina miško gaisrą? Ką
493   24|             kiemo į kiemą ir visus, kas tik gali pakelti kastuvą
494   24|                   Dega, dega!~    - Kas dega? Kur dega? - šokdami
495   24|         ugnis užtroško, lyg ant jos kas būtų papūtęs troškinantį
496   24|           jų sudegė, kiek neišbėgo, kas suskaitys. Bet išbėgo tiek
497   24|             pritrūks, gal statinėse kas nors rasis, - guodėsi Doveika.
498   24|         galėsit gerti iš rieškučių. Kas atkišit kepurę - tam į kepurę
499   24|            dabar nori prisigerinti. Kas jam, kad išgers kelias bačkeles?
500   24|        viršaičiu perrinkti.~    - O kas mums darbo? Alaus stiklinė