Part

 1    6| pamėginta, tai, žinai, paskui ir nejučiom susigniaužia kumštis.~   
 2   10|     spąstais, už kurių kailiukus nejučiom sudarysiąs antrą algą? Kur
 3   10|       sekiojo vaiko žingsnius ir nejučiom savo jauną vyrą. Parėjęs
 4   11|           ir Tilius, jį pažinęs, nejučiom sulėtino žingsnį, pajutęs
 5   11|  išradinga. ~    Ką nors tinkama nejučiom įsprausti užantin ar, sugniaužus
 6   12|       pravers čia pat, sugriebus nejučiom, užkišti už balkio juodai
 7   15|       ėjo Doveikienė.~    Tilius nejučiom sugraibė vadžias.~    -
 8   15|          matoma, kas užgriebiama nejučiom.~    Prie to dar reikia
 9   17|      sauja nebesuimdamas vadžių, nejučiom galėjo ir iš kelio išsimušti.
10   17|        įbersi, jei lašinių bryzą nejučiom įleisi, dar žirnį, dar bulvę
11   17|          pati neatsitraukdama ir nejučiom apkabindama seserį.~    -
12   17|        to jam neprikiši. Ir moka nejučiom prasitarti, kaip namuos
13   19| nukrečiančio tokiu stiprumu kaip nejučiom užgriebta elektros srovė.
14   21|        sunku pranyrinti pro šalį nejučiom.~    - Kažin, ar beturi
15   21|       žingsnis po žingsnio. Agnė nejučiom buvo ranka uždėjusi ant
16   21|       ranką, taip ir kojas statė nejučiom. Jie leidosi nežymiai pakalnėn.~    -
17   22|      vardo dieną.~    Jis norėjo nejučiom jos rankon įsprausti suglamžytą