Part

 1    1|       tavo. O misti pažadais, laukti - nuobodu.~    - Tugandis
 2    2| valandos miškakirčiai pradeda laukti labai anksti. Gal net nuo
 3    2|      Staigaus polaidžio galim laukti. Anais metais, per šventą
 4   12|         Rinktis nebuvo iš ko. Laukti ji negalėjo. Tėvų žvilgsniai
 5   12|     Ilgiau jau jie nebegalėję laukti jos pasirodant miestelyje,
 6   13|    pabalyje ar ant linijos ir laukti, kol virš galvos suskambės
 7   13|  sulaukė.~    - Žinoma. Jo ir laukti nereikėjo. Dar su saule
 8   14|       kandidatais ir tik tada laukti pilno atlyginimo ir visų
 9   16| besiartinančius. Kurių velnių laukti? Ar be apskrities ponų jie
10   17| tinkamoje vietoje. Bet galėjo laukti nors iki šiol, vargiai kas
11   21|      būtų taip kraupiai miela laukti žingsnių dar toli, dar vieškeliu,
12   22|      vieta užimta. Jis turėjo laukti, kol kada sušluos trupinius
13   22|      Kaip kitaip jis begalėjo laukti? Jis laukė visą laiką. Ištisai.
14   25|      parašė laišką ir pradėjo laukti tos dienos, kada atvažiuos
15   27| siekėsi aiškumo. Jis negalėjo laukti. Ir taip jau buvo prarasta
16   27|     naktį.~    Doveika ryžosi laukti. Kelios minutės tebuvo praėjusios.
17   27|    jėgoms sėdėti ant kėdės ir laukti. Jo ramybė, tik peržengus