Part

 1    1|        vienas kitam į akis. Drėgmė krito iš aukšto, pjuvenos barstėsi
 2    1|                 Nuo eglių gabalais krito sniegas. Epušių ir beržų
 3    2|       šaknis.~    Tiliaus nuotaika krito minutėmis. Visa tai, kuom
 4    4|         suriko: duok! Ir davė. Jie krito ant lovos, kurios maigūnas
 5    7|         prasidės.~    Kieme piktai krito šunys. Žmogus šmaikštėsi
 6    8|        virkščios sunkiomis kasomis krito nuo alksnių žemyn. Jie sustojo.~    -
 7   11| atplukdytais medžiais. Dešinėj jis krito pro atvirus šliuzų vartus,
 8   13|        juos įkliudei?~    - Maišas krito.~    - Bėgam į vidų! Pažiūrėsiu
 9   14|          siūbavo. Kai kurios iš jų krito į medžius, kitos leidosi
10   15|          delnu sau per kaktą. Musė krito po stalu.~    - Būčiau geriau
11   18|           lyg paspęstus tinklus ir krito čia pat į žolę. Ant žalitvorių,
12   19|        Nuvogta valanda nuo poilsio krito kišenėn keliais litais daugiau.
13   20|           akuoto. Ant jų spiečiais krito vabalai ir peteliškės ir,
14   20|           namų pastogėje. Jau tada krito valktis ant jo veido kaip
15   24|      tesustotų palaukėje. Kastuvas krito iš jo rankų. Ką su juo bepradėsi -
16   27|              Raudonos gaisro dėmės krito ant Basiuliškių stogų. Medžiai,
17   27|            rankos. Jie susidūrė ir krito abu.~    - Pala, pala...~