Part

 1    1|   pypkės dantyse, tai kramtė kokį žabelį ar skiedrelę. Ir
 2    3|      net neprašo, kad leistų kokį ąžuoliuką šulams nusigerti,
 3    8|  akimis tokio tyro mėlynumo, kokį teturi šaltinių versmės,
 4    9|    Ir tam sagos blizgančios. Kokį valdininką jis čia sau vaizduoja?~    -
 5   10|     mesti į šoną kaip kobinį kokį, vaikio, matyt, iš anksto
 6   11|    ir užbėgęs išversti alaus kokį kaušą. Arba nupirkti kokį
 7   11|    kokį kaušą. Arba nupirkti kokį nors dailų niekelį. Ta mintis
 8   13|       Tai dabar. Ačiū, ačiū. Kokį šimtą kartų ačiū, - ir kiekvieną
 9   16|   geistum patraukti bulvinės kokį lašelį, kaimyn? Mes čia
10   18|     ir buvę kartą, kai kažin kokį tolima giminaitį tekę palaidoti
11   19|   buvę, gal ir būtų papirkęs kokį centriuką ar namus mieste?
12   21|      Dar palaukti esą galima kokį pusmetį. Kiek ji tada turės
13   21|    Ar ne teisybė? Duok alaus kokį lašelį, baigiu į kempinę
14   24|  kaušą, kas puodelį ar samtį kokį pasigavęs, sėmė ir užsivertęs
15   24| buvusių paupy. O gal ir turi kokį ryšį ugnis su anuo pokalbiu?
16   26|               Ką aš žinau?.. Kokį dėdę?.. Padaviau prašymą,
17   26|     iki galo. Kad bent amatą kokį mokėčiau. Siūčiau batus