Part

 1    1|   Ir tai strėnas vargino ir nugarą smelkė.~    - Tik rankas
 2    1| nusipurtė. Šiurmėlės nubėgo nugara ir strėnomis, girdint, ką
 3    1|    Ir tiek ten tos tvermės. Nugara įskaudo, pakirto pakinklius.
 4    3|   gerklę, krūtinę, širdį. O nugarą siaubė šaltis. Ten stovėjo
 5    5|   virš galvos, plėšė žuvies nugarą, įrodydamas jos riebumą.
 6    5|  kepurę užsmaukęs ant akių, nugarą atrėmęs į sieną, o kojas
 7    6|     Galva sukosi ir svaigo, nugara lakstė keisti šiurpuliai
 8   11|      lai aš jam ištaisyčiau nugarą...~    Tas "jis" buvo Doveika.
 9   12| širdis šalo ir bėgo šiurpas nugara. Neviltis ją gniuždė vietoje.
10   13|   saujomis ir atsirėmė į jo nugara pailsėti.~    - O ką jie
11   13|      žandus išpūtęs, įrėžęs nugarą, pasikėlė ir, laikydamas
12   13| nepaisydamas vištų smūgių į nugarą, atkakliai brukosi katinas,
13   15| užkalbino Laurynas, atrėmęs nugarą į vandens bosą, užkeltą
14   17|  Pučiasi kaip rainasis, per nugarą braukomas. Apsimeta, jog
15   19|  nori. Jis pačios pasiilgo. Nugara įnižo, o nėra kas pakasytų.
16   27|     išskėtė ir atsilošė. Jo nugarą tvilkė gaisro raudonis.