Part

 1    3|      reikia pripažinti. Savo vyrui dantų nevarsto. Sėdi žmogulis
 2    7|            stikline vaikščiojąs. O dantų Gužienės troboj, sako, nors
 3    8|          mėšlo kvapas, ir daugelio dantų grikšėjimas, smulkinant
 4   10|     pažaliavo ir ūsai sulindo tarp dantų, ir nebesikęsdamas suriko:~    -
 5   10|           priraškęs.~    - Še. Tik dantų neišsilaužyk.~    - Hu hu
 6   11|  nepaprastai, visos tos reikmenės: dantų šepetėliai, pastos, pragaro
 7   12|            nugaros. Jam iškrito iš dantų pypkė, bet tai pajuto ir
 8   13|            nušvisdama tankių baltų dantų eilėm. Šnervės susispaudė,
 9   18|          suleisti išpustytų plieno dantų į žalią ir kvapniai sodrų
10   19|       išspjaudyti, jie vėlėsi tarp dantų lyg pakulos, ir kartkartėmis
11   19|    grėblius pritrauk.~    - Ko jis dantų nevaldo?~    - Eik dabar
12   19| pasižiūrėti, jei netikite. Tai jos dantų žymės dviem puslankiais -
13   22|       arkliškai stiprių ir stambių dantų. Ant žolės drybsančių tarpe
14   22|          akis ir besimazgantį tarp dantų liežuvį tartum šunies, besilaižančio
15   23|           buklumą, nuojautą, baltų dantų šypsnį ir orientaciją naktyje,
16   26|    šaukštas pradėjo painiotis tarp dantų, lyg ji būtų skaičiusi jo