| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] buveines 1 buves 15 buvimo 1 buvo 550 buvom 1 buvot 2 buvus 2 | Frequency [« »] 599 taip 594 kas 567 jo 550 buvo 543 bet 527 ar 476 savo | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances buvo |
Part
1 1| pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos 2 1| atpalaiduojąs iš savęs visa, ką buvo sugėręs per ilgus žiemos 3 1| žiemos mėnesius, ką šaltis buvo sukalęs akmenine kūle į 4 1| lopais. Smulkutė lijundra buvo jaučiama ant veido.~ 5 1| Tilius paleido pavėjui, buvo skirtas kitam kam. Jis pajuto 6 1| savo šuniškos buities. Jos buvo taip išmirkusios, bjauriai 7 1| girdint, ką tas čiulba. Ar ten buvo kas, jis neatsiminė. Bet 8 1| tai gal? Gal padauginęs buvo? Nepigu apskaičiuoti, parėjus 9 1| dėl jų greičiausiai ir buvo vadinamas Raudonuoju, - 10 1| prarijęs. Nė ausim nekarpo. O buvo lyg nedašutęs, sulūžęs, 11 1| kėlė miško nuotaikas, jie buvo tartum miško papuošalas 12 1| švaistydamasis, kaip tą buvo daręs savaites, mėnesius, 13 1| dabar šnekėjo Petrui, jau buvo daug anksčiau išsipasakojęs, 14 1| išbarstyti ant suminto sniego, ko buvo per daug viduje.~ Ar 15 2| itin gražiai užvaryti. Kai buvo priėję gero miško - juodalksnių 16 2| Lankas eina per jo pilvą, kas buvo su juom pirty, žino. Esą 17 2| mėšlakabe šake.~ - Žiema buvo gili ir pastovi, - samprotavo 18 2| Dignis ant mėnesio buvo tris naktis iš eilės. Nelyginant 19 2| daugiau kirtėjų. Gandas jau buvo praūžęs miškais. Garavo 20 2| lenkėsi iš linksmumo. Taip pat buvo žinoma, kad Pleikys iš didelio 21 2| Ar išdegs kas?~ Kad buvo iškeltos sąlygos, jau visas 22 2| ir ledo pluta. Ir žlibam buvo aišku, jog naktį nebešals, 23 2| pamėgo tai, kas nejučiomis buvo jo aplinkoje susidarę.~ 24 2| liūdnai, ilgesingai. Ir tai buvo ranka, sulaikanti įlūžusį 25 2| nuobodumo.~ Valanda gera jau buvo praėjusi, gal kiek ir viršaus. 26 2| ilgais kailiniais, kurie buvo taip storai nutaškyti kelio 27 2| smakro, nežymiai virpėjo. Ji buvo daugiau mėlyna negu raudona, 28 3| pačiu mišku, kuriame užaugo, buvo sukirstas ir suręstas.~ 29 3| miestą. Nors liepos avilys ir buvo rūpestingai išteptas medumi, 30 3| nebūtinai geros žemės - tai buvo matininkų kerštas už nedraugišką 31 3| išmatavimo. Jauni žmonės, kuriems buvo paskirti sklypai iš eigulynės, 32 3| ranka ir kitokiomis raidėmis buvo prirašyta, jog dar ir svaiginamųjų 33 3| iškaba, taip ir patsai namas buvo dvilypis. Priestatas, prilipdytas 34 3| meistriškai suleistos lentos jau buvo kaltos apačioje skersbalkių. 35 3| ir pomėgius. Ir kvapą jau buvo spėjęs įgyti šis jaukus 36 3| rodė, kaip smarkiai jis buvo darbavęsis miške. Jis paėjo 37 3| mužikams kapoti, - Každaila buvo miestietis ir į kaimo liaudį 38 3| krūtinės gaurus. Jis jau buvo išvertęs kelis stiklus ir 39 3| Basiuliškių tvartuose jam buvo atsiėdę iki panagių. Traukė 40 3| Nežinau. Pas Doveiką pristojęs buvo. Išvarė, sako. ~ Tilius 41 3| rudens pagalvojo, kad čia buvo šis tas, ne vien tuščiai 42 3| mergininkas. O šluotkotis jau buvo atsiradęs Milės rankoje, 43 4| žvalgėsi eigulys. - Ko jis čia buvo?~ - Buvo. Tik išnešė 44 4| Ko jis čia buvo?~ - Buvo. Tik išnešė kudašių. Vargdienis 45 4| ir šiltą vertė į gerkles. Buvo ir tokių vamzdžių, kurie 46 4| dar tyliau, tyliau, negu buvo galima, taip, kad niekas 47 4| prieširdy. Kažin kas tame tarpe buvo užmiršta. Kažin kas svarbaus. 48 5| sprindžių plote. Kai statė juos, buvo geri laikai, ir dėl krautuvių 49 5| Parduoti dabar sunkiau, negu buvo prieš keletą metų, kai keliaujančius 50 5| bet tikroji jo specialybė buvo siuvinėjimas įvairiaspalvių 51 5| užvažiuojamais kiemais, buvo vieta, nuo seno vadinama 52 5| apačias, kur ant naginių buvo kreida užrašytas skaitmuo. 53 5| atrodė per brangu, tai geriau buvo nekalbinti, nes Lukošius 54 5| pakreipęs ant šono. Turgus buvo jo šventė. Daug metų jam 55 5| pabarstytų grindų patogu buvo nusispjauti ir iškrėsti 56 5| Žinai, motera. Bet Špicas buvo geras, kol mokėjo pinigą. 57 5| jaunystės laikus, kada taip pat buvo ir muštynių, ir daboklių 58 5| ir plepėjo Doveika, kaip buvo įpratęs per ilgus valdžios 59 5| vieną? Su tiek žmonių jam buvo tekę per amžių susitikti.~ - 60 5| perbėgo mintis. Tada jis buvo apžėlęs, šlapias ir nuplyšęs, 61 5| stalo. Jie tik pavalgyti buvo užėję. Doveika atsiskaitė 62 5| su draugais. Jo draugai buvo senyvi, pagyvenę vyrai. 63 6| apsitvarkyti. Jo mintys buvo keistai susipynusios ir 64 6| nebeįsivaizdavo taip, kaip buvo iš tikrųjų. Jis grobstė 65 6| laiką veržte veržėsi. Kas buvo sudavęs smūgį jo gaižiam 66 6| įsirėžusios mėlynėje, ir jame buvo linksma, šviesu ir gera. 67 6| sniego lopiniai. O aikštelėje buvo šilta kaip vasarą. Tirpo 68 6| pušies kamienu aukštyn. Buvo uždara ir be jokio pašalinio 69 6| taip. Bet Gužas jau, matyt, buvo naują įdėjęs. Jokių žymių 70 6| ir prasėdėdavo vakarus, buvo kitaip. Bet tada kam rūpėjo. 71 6| kitaip. Bet tada kam rūpėjo. Buvo kiti laikai, kitos nuotaikos. 72 6| Pasilikti ir mikčioti visgi buvo kvailoka, bet ir išeiti 73 6| Ne vargas, o pramoga jam buvo, dainuojant paukščiams nuo 74 6| susikalbėti. Dieve, kaip buvo baisu tą naktį...~ - 75 6| tą naktį...~ - Gal ir buvo? O kas taip baisu? - Tilius 76 6| srove smuko po tiltu. Vanduo buvo sukilęs taip aukštai, jog 77 6| ir nematė. Ji pati savimi buvo pavasaris, pali gražiausia 78 6| Ar tau labai bloga buvo kalėjime?~ - Iš kur ten? 79 7| normų, nė taisyklių - kas buvo suversta ant kranto, tą 80 7| riksmų, keiksmų ir grasinimų buvo sodriai persipildęs paupio 81 7| kone iki žemės. Visas šonas buvo kiaurai permirkęs nuo jos. 82 7| seniau viskas kitaip ir buvo. Žuvis ėjo neršti grioviais 83 7| Teko tad jam. O kamštis buvo bjauriai įvarytas - kalte 84 7| priešpriešiais klėčiai. Čia buvo viralinė dideliu kaminu, 85 7| Visa Basiuliškių vyrija buvo susirinkusi į krūvą ir pasiplepėdami 86 7| Šeimyna čia pasilaiko. Kol buvo senė gyva, tai, sako, landė 87 7| išnešė ant jaunos galvos. Buvo linksma, sveikatos ir jėgos 88 7| sveikatos ir jėgos netrūko - buvo pati sulapojusi jaunystė. 89 7| šiaudinių stogų, virš visko, kas buvo jo jauna buitis. To jis 90 7| tam kartui. Jie vis vien buvo tolimi ir neprieinami. Dar 91 7| peršokantis aplinkinį. Šis buvo realus ir per aiškiai bylojo 92 7| Prieššventinė ruoša buvo apsėdusi vienkiemį, kaip 93 7| įsivaizduoto. Visa, kas buvo susikrovę per žiemą žemės 94 7| sudeginta. Švenčių vardu tai buvo daroma, išnaudojant laisvesnes 95 7| jis regėjo ant jos lūpų, buvo tikrovėje jiems geriant, 96 8| ir sukalbėjo poterį. Gera buvo moteriškė, o nuolanki ir 97 8| kepurių matikai. Kas galėjo, buvo išėję ar piemenį palikę, 98 8| sekti iš paskos, nes takas buvo siauras, o iš šonų suartos 99 8| vydamosi saviškius.~ Ji buvo kaip stirna jauniklė, žadinanti 100 8| žadinanti šunų vijikų alkį. Ji buvo pienės pūkas, nuo kvėptelėjimo 101 8| visą namų tvarką žinanti, buvo įgrūdusi į ryšulį su kitais 102 8| smulkinant sausą pašarą. O tačiau buvo kažkas tokio, kažkas nekasdieniško, 103 8| garais nusėdęs. Ar tai jis buvo atsinešęs kartu su savim, 104 8| tylai?~ Tą valandėlę jam buvo nuostabiai lengva ir gera. 105 8| Ji išrinko. Ji tyčia jį buvo padėjusi pastabiausioje 106 8| raidės gudriai įpintos ten buvo, ir Agnę suėmė liūdesys, 107 8| pasirodė jam, kad tą jau jis buvo pajutęs gera valanda anksčiau. 108 8| pirma traukė už klėties, kur buvo permestas skersinis tarp 109 8| šalin. Kažin koks pasiutimas buvo apėmęs tą mergiščią, akimis 110 8| lyg nebesulaukdama to, kas buvo taip arti jos vieną kartą. 111 8| Aną vakarą... Ir tai buvo įspėjimas jam. Pačią paskutinę 112 8| kokioje slaptybėje jie buvo atsidūrę! Ir kas buvo užgniaužęs 113 8| jie buvo atsidūrę! Ir kas buvo užgniaužęs žadą bundančiai 114 9| atgalios lygiai taip, kaip buvo atkrypavę.~ Jis atliko, 115 9| parausvintame danguje. Kambary buvo tylu kaip vidury miško, 116 9| jums taip pasirodė.~ Ji buvo už kelių žingsnių, tame 117 9| Tokią, lygiai tokią jis buvo matęs ją. Jeigu lašas raudono 118 9| įspūdingai. Stambiai sudėtas buvo, bestija.~ - Arklelis 119 9| glėbį šiaudų ir, kai tai jau buvo atlikta, griebę keliese 120 10| susuks tave ratu.~ Vaikis buvo kiaurai permirkęs nuo atlydžio 121 10| parodė ateivis ranka, koks buvo, kai išmoko arti.~ - 122 10| Aniuolą sargą. Tokios pagados buvo tą vasarą, kad Dieve susimylėk. 123 10| sakė tiesą apie dukterį. Ji buvo lygiai tvirta, kaip ir negraži. 124 10| rankas.~ Otri darbininkė buvo Zuzana. Tvirta, patvari, 125 10| Metų metus duktė vis dar buvo per jauna, dar piemenė, 126 10| pasitaikydavo - jie visi buvo ar driskiai, ar utėliai, 127 10| nepatirtas priėmimas. Vaikis mat buvo pripūtęs moterims ne tik 128 10| uždaru juoku.~ Vasara buvo. Pats gražumas, pats augimas 129 10| pasimainydami:~ - Kas buvo tas, pasakyk mums, tu, sterva?~ - 130 10| kailiniais išvirkščiais buvo, ir dūmai su siera iš nasrų 131 10| namų.~ - Tai kas toks buvo? - klausė ganytojas.~ - 132 10| pasižiūrėti po balkiu, kur buvo įkirpti karpai, ženkliną 133 10| pati mažoji - tokia jau buvo. Tik ta viena ir beužsikorė.~ - 134 10| palaiminga drėgme, ir ji buvo laiminga.~ Ir seniai 135 10| Doveika.~ O Doveika akis buvo atsikrapštęs dar prieš ateidamas. 136 10| plūkėsi prie karvių.~ Gera buvo gudrauti ir vaikščioti gūžį 137 10| apverpė, apaudė, nors visko buvo perpilniui kad ir dvidešimčiai 138 10| papildomas. Kiek ten to gero buvo, žinojo tik Doveika. Ji 139 10| visa kita.~ O tas ir buvo, jog tos smulkmenos nesidavė 140 10| siaubė, ir ją po balkiu buvo pakabinę, kojų apačias svilindami. 141 10| gėrė, ir visi pavargėliai buvo sotūs. Gražiai palaidojo, 142 10| Laumakių šventoriuje. Gera buvo moteriukė. Gera. Tik jau 143 10| ką tu...~ Tuo metu jau buvo pasirodžiusi jauna ir graži 144 11| statytojams, ir tai jau buvo šiokia tokia gaištis. Basiuliškės 145 11| užsiimti, o parodytų. Kol buvo gyva senoji, vis mokėdavo 146 11| nugarą...~ Tas "jis" buvo Doveika. Tik su juom Laurynas 147 11| nusiteikęs, nes kelionė pieninėn buvo niekas kitas, kaip atvanga 148 11| alyvų, kurių žiedai jau buvo perpus išsiskleidę, ir saldaus 149 11| pagriebė vadžias, kas jį buvo taip galingai ir nenuslepiamai 150 11| Gerai, gerai, kad taip buvo, kad... nieko. Ne, negerai, 151 11| į trobas, kurios iš čia buvo ne toliau, kaip gera ariama 152 11| pusėn. Jos ir išsirengusios buvo kaip bažnyčion, gėlėtom 153 11| atkreiptų jos domę.~ Ir buvo taip gera ilsėtis, pasidrėbus 154 11| Ir pats ievų žydėjimas buvo, kai tirštais baltų žiedų 155 11| neramios bangos. Tai ir buvo viskas, ką užgriebė akis, 156 11| ir apskritai viskas, kas buvo tapę jo gyvenimu ir jo pasauliu. 157 11| nebesiskundė, net Petrui, kaip buvo įpratęs. Tuo atžvilgiu surimtėjo 158 11| ir gundančią tikrovę. Jis buvo patenkintas, nieko daugiau 159 11| prisiglaudęs šonu prie įkalnės, buvo statytas dvaro kartu su 160 11| pasakysiu, kad vieną kartą man buvo nagai panižę...~ Tugaudžio 161 11| Tie vyrai lyg giminės jam buvo pasidarę. Suartino bendras 162 11| tokios kvapų daryklos, kokia buvo vaistinė turgavietės kampe. 163 11| tame kvapų sraute, ir tai buvo akimirka, jį ūmai nukėlusi 164 11| kambary. Tamsūs plaukai buvo prasiskyrę ant jos balto 165 11| Atrodė, jog visi plaukai buvo susitelkę į jo žilstelėjusius 166 11| levendel, esencija. Jų buvo visokiausių ir gražiausiose 167 11| kartu sakė kainas. Ir juo buvo didesnis daiktas, juo kaina 168 11| Gerai.~ Padėjo pinigus ir buvo pasiryžęs išversti kišenes 169 11| ėjosi gerai. Brolis jau buvo ne tik apsisėjęs, bet ir 170 11| kūliais, lyg nugirdyti. Jis buvo namie, jis artėjo į namus. 171 12| sparnus. Vieną rytą, kai jis buvo atėjęs prie vieškelio, iš 172 12| suvažinėtą ant vieškelio, kai buvo atkrapenęs prie griovio 173 12| išpuiko, nesiklauso. Kol buvo gyvas Laumakių klebonas, 174 12| kiemuose diena iš dienos buvo laukiama pirmųjų ženklų 175 12| ima spengti nuo tylos. Kas buvo išganymas senajam Baikščiui - 176 12| ir vos nepavirto - koja buvo nutirpusi iki nenumaldomai 177 12| Juk man vis vien pakeliui buvo.~ Ji norėjo prasitarti, 178 12| sutinkantį ją pavėžėti. Jis buvo gerokai įsmilkęs ir iš tarpo 179 12| Vežimėlio šalydrangiai buvo aplipę sudžiūvusio mėšlo 180 12| mergiščia, kurios veidas buvo tamsesnis už plaukus, net 181 12| sužinoti beveik viską, kas buvo galima ir bent kiek įdomu. 182 12| pasiilgę!~ Miško šešėliai buvo taip suartėję iš visų pusių, 183 12| blizgėtų. Jo nupuolimas buvo lygus iškilimui savo staigumu, 184 12| nepasakysi, - Doveika iš karto buvo pasiryžęs už viską pasirašyti, 185 12| Visos, išskyrus ją, nors ji buvo laikoma gražiausia mokykloje, 186 12| ir gal pasiekė, bet jie buvo skurdūs, jauni, gyveną ateitim 187 12| skyrė kiti, kas kitiems buvo atliekama ir nebereikalinga. 188 12| ją vertė kiti. Tie kiti buvo už ją galingesni. Jie buvo 189 12| buvo už ją galingesni. Jie buvo skurdas ir nedalia. Jie 190 12| vienerius baigusi ką tik buvo - seniai pribrendęs laikas 191 12| geresniam. Ir tada, kai ji buvo pačiame laukimo įkaityje, 192 12| ekonomija jos netraukė, visa tai buvo svetima užaugusiai miestelyje, 193 12| klasių - lygiai tiek, kiek buvo jų progimnazijoje. Ji mokėsi 194 12| progimnazijoje. Ji mokėsi gerai, buvo atleidžiama nuo mokesčio, 195 12| atleidžiama nuo mokesčio, buvo jau dailiai nuaugusi ir 196 12| langą. Juoda miško siena ją buvo apjuosusi taip kietai, taip 197 12| šauniausias kavalierius berods buvo viršaitis. Ir kodėl ne? 198 12| kaklaraiščio mazgą, kas buvo labai gražu ir madinga. 199 13| aidu, grįžta atgal. Tai buvo vakaras iš tokių, kurin 200 13| traiško Agnės gėlytes.~ Buvo taip nuostabiai gera ir 201 13| oru kaip karuselėje, ir ji buvo lygiai tokia mergaitė, kokią 202 13| žodžio išsakyti tam, kas ją buvo tvirtai ir negailestingai 203 13| su kokiu nors daiktu. Tai buvo priestatas prie klėties 204 13| atmintiną naktį.~ Seniai jau buvo apmalšęs lietus. Debesys 205 13| tik trūko žemelei.~ Jis buvo tikras ūkininkas, rankomis 206 13| visu pločiu.~ Tilius tik buvo spėjęs nusimesti kurpes. 207 13| tolimam lauko rėžyje jis buvo vienas su savo darbo įrankiais 208 13| galva.~ Vieną kartą jis buvo atbėgęs nuo kelio ir pabelsdamas 209 13| Neperšokamas griovys jau buvo išsikasęs tame tarpe, tuo 210 13| vieną naktį. O tačiau tai buvo laikas, pažymėtas dviem 211 13| jį tolino, tolino. Jis buvo niekas kitas kaip atklydėlis 212 13| sparčiai leidosi namo. Jie buvo didelio ūkio gyvuliai ir 213 13| pasiragindami, nes tai buvo darbas, kurį tegalima atlikti 214 13| Visas bulveles, kurios tau buvo žadėtos. Tik kad tu, vaikel, 215 13| ant šalydrangio. Jų veidai buvo nusukti į priešingas puses. 216 13| nežymiai pakreipė galvą. Ji buvo pasilenkusi ir dantimis 217 13| tokia ir padėjėja. ~ Buvo iš ko pasijuokti. Jie abu 218 13| jėgą ir patrauklumą. Tokia buvo jo šeimininkė.~ O jis 219 13| Pirštai iki antrojo sąnario buvo pamėlę ir suploti, ypač 220 13| sekė įkandin, lygiai, kaip buvo sekęs pereitą naktį, kai 221 13| sekęs pereitą naktį, kai buvo tempiamas pastogėn nuo lietaus. 222 13| Tarpiniame kambarėlyje, kurs gal buvo tik platus koridorius praėjimui 223 13| plono kaklelio. Šioji tačiau buvo visai kas kita.~ - Pirmiausia 224 13| Ir plaukai iš po kepurės buvo sulipę, ir ant kaktos susimetę 225 13| siauresnis. Bet visi jos nagai buvo siauri ir ilgi, pritaikyti 226 14| traukė per gerklę. Tie nagai buvo džiūgaują motinos žodžiai. 227 14| svaiginamai baltas sodo žydėjimas buvo toji diena, ta pirmoji, 228 14| nesulaikomu veržimusi į saulę ji buvo pasišokusi ir atsiplėšusi 229 14| nuo visa, kas dar vakar buvo, kas buvo kvaila ir vaikiškai 230 14| kas dar vakar buvo, kas buvo kvaila ir vaikiškai menka. 231 14| kito.~ Visą dieną ji buvo nešama tų karštų vaidinių, 232 14| ištrūkstančių žodžių. Ir buvo taip gera, kad nieks nevaržė 233 14| nuoskauda tam, kurį jau ji buvo pasirinkusi ir be kurio 234 14| Jos keliai suvirpo. Ji buvo per daug nukamuota lūkesčio 235 14| žinojo, ir kokia neviltis ją buvo suėmusi, kaip ji verkusi 236 14| Ir kokia mintis mane buvo apėmusi. Aš ketinau tau 237 14| pačiam liko neaišku. Ar bloga buvo kas tarne?~ - Čia jau 238 14| planus. Nors jie jau ir buvo netekę savo aštrumo ir ji 239 14| atsargų brakštelėjimą. Naktis buvo sklidina, nebesutalpinanti, 240 14| džiūgaujančio gyvenimo.~ Jo buvo per daug vienu metu, tokiu 241 14| ant tų pačių šiaudų, kurių buvo pats visą glėbį įsidėjęs 242 14| centais pigiau. Šiaudai buvo prižliurkę kraujo iki pat 243 14| atšalusį ir greičiausiai jau buvo miręs, kai atrado jį gulintį. 244 14| sukruvintą drabužį. Per arti buvo suėmęs jo pečius, keldamas 245 14| prisiglaudė galva.~ Tėvas buvo niūra ir nekalbus. Lieso 246 14| nosį, taip pat ant rankų buvo pilna mėlynų taškų ir brūkšnelių, 247 14| auksinių pinigų maišus jis buvo matęs.~ Jis grįžo metai 248 14| godiems kaimynams. Ir tai buvo ropės pavidalo butelis, 249 14| klausantiems tėvo istorijų, jis buvo didesnis ir svarbesnis. 250 14| už akių prikrėtimą. O jis buvo iš jo paties piniginės. 251 14| tramvajui, alui ir užkandai. Buvo tai ano pasaulio, milžiniško 252 14| nusiminimo ir vargo. Tai, kas buvo taupoma ateičiai, teko paimti 253 14| keleto metų. Jo vaikystė buvo numesta užpakalin. Ji buvo 254 14| buvo numesta užpakalin. Ji buvo perlėkta šuoliu, peršokta 255 14| už tėvą, ir jo akiratis buvo išplėstas skaitytų aprašymų. 256 14| skaitytų aprašymų. Knygos jį buvo apgadinusios, duodamos ne 257 14| velnių. Nes, jam tarnaujant, buvo taip patvarkyta, kad pasiliekantieji 258 14| tesužinojo, kaip baisiai buvo išsiilgęs moters.~ O 259 14| išsiilgęs moters.~ O tai jau buvo labai daug. Taip daug iš 260 15| šyptelėjo Doveika.~ - Buvo, kas skaitė. Gerai pamokyti, 261 15| nesibaru. Aš geruoju. Parašyta buvo, kad tik žemė įkeista bankui, 262 15| Į sveikatą.~ Doveika buvo įpratęs prie visko. Jis 263 15| Pusė buteliuko dar buvo likę, ir vienas prie stalo 264 15| Nepalyginamai sunkesnių užduočių jam buvo tekę spręsti ir išspręsti. 265 15| pažinus prisijaukinti. Tai ir buvo Doveikos būdas - eiti per 266 15| mašiną išleisti.~ Tiliui buvo nepatogu, tai girdint. Ir 267 15| turėti. Tik nežino kaip. Buvo toks Pilvinis. Juodus akuliorius 268 15| kietai sudirbta ranka, kai ji buvo ją pasigriebusi ir prisispaudusi, 269 16| patiko ir kitiems. Daugumas buvo skautai ir manė niekur geriau 270 16| Žygio sumanytojas smulkiai buvo apsvarstęs ir viską numatęs. 271 16| ir įstatymų gerbėjai.~ Buvo ir daugiau masinančių dalykų, 272 16| kažką daryti, bet Petras jau buvo jį pasičiupęs už peties 273 16| pastūmė atgal.~ Pradžia buvo nenumatytai gera. Jaunuomenė 274 16| viršaitis.~ - Kada tai buvo? Tą žinau iš praktikos.~ - 275 16| plikų kelmų gruodu. Ten buvo pasidarbavę miškakirčiai, 276 16| samanos velėnas. Vietomis ji buvo tik upelis, susiaurėjusi 277 16| Prieiti prie jo ne visur buvo galima. Vietomis kilo samana 278 16| darbą atliko puikiai ir buvo nepakeičiamas įstaigoje.~ - 279 16| nuolat juos tikrino, kaip buvo įpratęs tikrinti, ar gerai 280 16| apylinkės liaudis, kiek lik jos buvo, pradedant Gužienės mergaitėmis 281 16| negalėtum atsisakyti. Bet jam buvo savotiškai smagu, kad Agnė 282 16| rankomis, aiškinosi, tarėsi. Jų buvo visas ketvertas su viršininko 283 16| viršininkas, aš žinau. - Jis buvo ištūnojęs po krūmu ir nusiklausęs, 284 16| Valsčiaus žmonėms tos bėdos jau buvo atsiėdusios iki panagiu.~ - 285 16| Taigi kai Doveika buvo viršaičiu, tai atėmė mano 286 16| išklosiu visą teisybę, kaip buvo. Teisybė mano pusėj - tą 287 17| žemės.~ - Gerai, matyt, buvo užsrėbęs, jei taip pasakė, - 288 17| dar kai ką atsiminė. Ji buvo kiaurai perlieta kaip smarkaus 289 17| Nepalyginamai lengviau buvo, kol gyveno senoji. Kol 290 17| kairės ir iš dešinės. Jis buvo valdininkas, ji gerbė ir 291 17| gyvenančio ant jos. O jis buvo nutolęs per daug metų. Pilna 292 17| klausėsi.~ Kai jau viskas buvo nurimę ir lauke, ir namo 293 17| žolės, ganyklose. Doveika buvo ūkininkas ir negalėjo užmigti. 294 17| persilaužusi taip, jog vienas petys buvo iškilęs aukščiau galvos. 295 17| iškilęs aukščiau galvos. Buvo panašu, lyg ji verktų arba 296 17| teisintis, kaltinti. Teisinga buvo ir nenuneigiama sau pačiai - 297 17| negrėsė joks šešėlis. Jis ir buvo tas, kurs gailėjosi jos 298 17| ji jo meilę atstums. Ji buvo jau taip pripratusi prie 299 17| Dėl tų pačių priežasčių ji buvo linkusi laikytis kuo tyliausiai. 300 17| Ar ne tėvas laiške buvo užsiminęs kažką apie dokumentų 301 17| neparodė, kaip skaudžiai buvo įspirtas į blauzdą. Jis 302 17| išrinktąją. Gerai tai gerai buvo toji tarnyba, teikianti 303 17| gyvenimui. Nieko panašaus. Korys buvo siuvamas daugelį mėtų ir 304 17| sklandžiai. Žodis žodin, kaip buvo sutarta ir numatyta. Nedalyvavo 305 17| nė atsikvošėti. Tai taip buvo aišku iš anksto. Tai buvo 306 17| buvo aišku iš anksto. Tai buvo jos kerštas už savo nesėkmes, 307 17| vienu grybšniu jai atiteko, buvo jos. Ji nesiruošė niekam 308 18| reikia.~ Tokią ranka ji buvo pajutusi visai neseniai. 309 18| visai neseniai. Ji pati ją buvo pasiėmusi ir tartum netyčiomis 310 18| žiauriai įšėlusi jūra. O ji buvo viena ir nematė niekur išsigelbėjimo, 311 18| šakose ciksėjo vabalas. Tai buvo gal svirplys ar žalias žiogas 312 18| bandė prisiminti, ar taip buvo ir pirmąją jos vasarą? Gal 313 18| pirmąją jos vasarą? Gal buvo kas, o gal ir ne. Buvo tai 314 18| Gal buvo kas, o gal ir ne. Buvo tai visgi nauja, ir tai 315 18| pasireikšti, ir tai netrukus buvo pastebima visur. Buvo ir 316 18| netrukus buvo pastebima visur. Buvo ir iš ko pritaikyti įgimtą 317 18| arklio sprando, savaime buvo pramoga. Ji matė milžiniškus 318 18| pakėlė debesiu į viršų. Jis buvo paskutinis suopis, apžlibęs 319 18| meilės ir jaunystės.~ Tas buvo aišku jam pradžioje. Jo 320 18| paslika nė gyva, nė mirusi. Ji buvo nunokęs vaisius, kritęs 321 18| Ji neapkentė viso, kas buvo surišta su juomi. Visa, 322 18| pieninės. Ir tas žinių tiekimas buvo įgavęs nusistojusias formas.~ - 323 18| karpė ūsus. Piktas tai buvo žmogus ir nedraugiškas. 324 18| susipažinti? Eigulio darbas buvo miškus ginti nuo niekadarių. 325 18| siūbuojant ir linkstant. Geras buvo, ir koks būt, vis vien jau 326 18| nesusipratę pasiimti.~ Tiliui buvo vis tiek. Jis pasirinko 327 18| išversti duobės.~ Ir kalvis buvo girdėjęs, jog kapuose reikia 328 18| šeimininkei? Bet kalvio lūpose jis buvo pats tinkamiausias.~ 329 18| nuo kilų. Lyg medis jis buvo išaugęs staiga jos skurdaus 330 18| paunksmės po jo šakom.~ Tai buvo itin keista popietė. Viena 331 18| begarsiuose žingsniuose.~ Tai buvo popietė, keista susiklosčiusių 332 18| Toks malonus senelis buvo. Jis mane užkalbindavo, 333 18| užgriuvusių bėdų. Moteriukės jau buvo sustygavusios savo įgižusius 334 18| kaip rūkas iš padebesių. Ji buvo girdima visuose pamiškės 335 18| ir užsiėmė niekais, kaip buvo įpratusi anksčiau, dar gyvendama 336 18| sniego baltumui. Kelias buvo tuščias ir minkštai sugeriąs 337 18| nieko nematė, bet žinojo ir buvo tikra. Užteko to, kad ji 338 18| į visas puses. Visa kita buvo niekai, visam kitam ji buvo 339 18| buvo niekai, visam kitam ji buvo pasiruošusi. Ten... Jis 340 19| Tugaudis. Saulė jau gerokai buvo persisvėrusi per mišką ir 341 19| lizdus pašelmenėse. Taip jau buvo gera pasivartyti ir pasimėgauti 342 19| atsikalbinėjo Petras.~ Ir gera buvo girdėti šnekant savus žmones, 343 19| sulieti. Ir be viso to jis buvo laimingas. Begaliniai daug 344 19| Kiek čia seniai tai buvo? Ir kaip netruko ateiti 345 19| su draugais jau pagerta buvo, jau kad pasišvaistyta, 346 19| Bet jis ir gražių dienelių buvo praleidęs. Dienelių auksinių, 347 19| pasižiūrėti arklių. Jis buvo išleidęs vyrus, atsisakydamas 348 19| vieną priežastį įmatė, ir buvo tai ne kas kitas kaip nepasitikėjimas 349 19| gilios žiemos draugas. Kas buvo toji žiema, ir kas joje 350 19| Priešpiet viskas buvo gerai. O dabar matai kas. 351 19| šviežaus žemės tvaiko. Jis buvo išsėmęs visą skausmą ir 352 19| ir jis nieko nežinojo ir buvo laimingas. Jis tebebuvo 353 20| Žemės šauksmas vėl stipriai buvo pasigavęs Doveiką ir nešė 354 20| Doveika.~ Jam sekėsi. Jis buvo kaip upė, sugerianti savin 355 20| Tėvas ėmė ir paėmė, kas jam buvo reikalinga. Tyčia jis būtų 356 20| pilnas tūžmasties? Sūnus jį buvo didžiai užgavęs. O dabar 357 20| pradžių jai gal ir nyku buvo tarp miškų. Bet ji rodo 358 20| savaitę važinėjo. Ir jam buvo paaiškinta, jog tik geros. 359 20| įmintas pėdas. Šimtai pėdų buvo nuėję tąja ežia - ir jo 360 20| lūpos sausai vapėjo. Jie buvo ir nuėjo ir nebegrįš. O 361 20| jam jau nusisukant. Ir tai buvo šukos. Gražios, moteriškos, 362 20| atras. Tamsiaplaukę mergiotę buvo pasitiesęs nevidonas. Čia 363 20| nevidonas. Čia jos plaukai buvo išdrikę ant palaužtų rugio 364 20| šleikštu paširdžiuose. Kur jis buvo matęs tokias šukas? Ar gal 365 20| tokia ir pasiliks. Tokia ji buvo prieš šimtą metų, ir jis 366 20| šimtą metų, ir jis pats toks buvo, kai atkeliavo miškų keliu 367 20| vienkiemį. Visada ir visi tokie buvo. Medžiai tingiai judino 368 20| samdinį. Tą vyrą, kuriam buvo numatęs žymią vietą savo 369 20| pirmomis vasaros dienomis. Kas buvo anksčiau, tai tik menki 370 20| viso jis nebežinojo, ar buvo kas, ką galima pavadinti 371 20| vandens ištrauktas? Jis buvo alkanas ir perpilniui prisisunkęs 372 20| Bauginanti vidudienio tyla buvo sukausčiusi žemę. Ji panėšėjo 373 20| nematė, kas apačioje, nors buvo tikras. Ir žinojo kas. Ji 374 20| pasiilgau!..~ Gal jau buvo praėjusi toji valanda? Kas 375 20| minties jis nepajėgė tęsti. Ji buvo kaip per daug otriai užgrūdintas 376 20| staigiai užlūžtantis. Ji buvo mįslė ir migla, užtemdanti 377 20| užtemdanti sąmonę. Bet ji buvo gyva ir pertekusi atsiilsėjusiu 378 20| tai matęs. Ant tavo lūpų buvo likęs vyno lašas, ir man 379 20| nusidažė tąja spalva. Jis buvo baisiai tolimas ir nepasiekiamas.~ - 380 20| tilpę mano vaizduotėje. Tai buvo per daug man. Per daug... 381 20| plaukus. Ir šypsena jos buvo kažkaip panašiai išdrika. 382 20| šėmai prieblandai. O gal jau buvo valanda praėjusi?~ - 383 20| prailgino savo laimę - ji buvo niekas kitas kaip svaigulys. 384 20| nusiaubiančiame tvane jis buvo atsidūręs ir nejučiomis 385 20| jį ten pakabinęs, matyt, buvo žemesnio ūgio - Tilius turėjo 386 21| praėjo šienapjūtė. Žemė buvo kaip vaistinė, sutelkusi 387 21| keturis vėjus sau talkon. O buvo ir tokių atkaklių ir pasigviešusių 388 21| užbėgdavo ir jie. Ji ir buvo toji smuklė, aprašyta nuotykių 389 21| buvęs peilis po kaklu.~ Buvo poilsio valanda paunksmėje 390 21| dainuškos: ~ Vainikėlis buvo dors,~ Išnaudojo zimagors -~ 391 21| tetos apsilankymą. Tada tai buvo juoko. Nors namiškiai už 392 21| prekystalio. - O kur Agnė?~ - Buvo ką tik čia.~ - Nuje. 393 21| pritrūkęs taboko.~ Agnė jau buvo lauke ir apibėgusi namo 394 21| žingsnio. Agnė nejučiom buvo ranka uždėjusi ant vairo 395 21| pakėlė galvą, ir jos akys buvo arti ašarų. Ji kramtė lūpas 396 21| išsiplėtė, skruostai užraudo. Ji buvo graži ir gaiviai švelni 397 21| vakarą?~ - Kai Monika buvo pas eigulį. Prieš laidotuves.~ - 398 21| jau sutemus. Sunkus tai buvo darbas, nemanyk.~ - Ne 399 21| kitaip. Viskas kitaip, negu buvo pavasarį. Kaip buvo prieš 400 21| negu buvo pavasarį. Kaip buvo prieš savaičių keletą. Prieš 401 21| laiką. Tos dvi savaitės buvo susisukusios ir susipynusios, 402 21| nežinai, kad mano krikštomočia buvo atvažiavusi. ~ Iš kur 403 21| bėdų.~ - Ir tą jaunikį buvo atsivežusi. Aš laksčiau 404 21| kurs kartu ir vargonininku buvo bažnyčioje, kaip jis puošdavosi. 405 21| ant skiedros, o visi kiti buvo vėjas, srovė ir sūkuriai. 406 21| savęs. Jis niekino save ir buvo toks menkas ir smulkus prieš 407 21| anksčiau nešaukdavo ir su juom. Buvo gera Veronika. Visą žiemą 408 21| nuėjo. Atsiskirti jai visada buvo sunku. Bet ji ėjo ir neatsisuko, 409 21| nusigrūsti kartu? Tada, kai dar buvo vis tiek, kurion pusėn pasileisti. 410 21| ant peties. Tada jau jis buvo plėšomas ir kedenamas gaivališkų 411 21| Be jokio išskaičiavimo jį buvo pasirinkęs. Rinktis jis 412 21| ir nusnūsti. Rodos, vėjas buvo įsisukęs į kiemą ir nušlavęs 413 21| tikriausiai žinojo, ir kur jis buvo. Ji galėjo sekti iš savo 414 22| nieko neišrado. Ir ne vieta buvo gudravimam - pakeliui jokių 415 22| nebėra į ką atsiremti. Tai buvo graibstymasis tuščiais mostais 416 22| Basiuliškių šeimininkus visi buvo matę besisukinėjančius turguje. 417 22| Ir jis paliko. Kažin kas buvo nugrimzdę jame kaip anie 418 22| Tilius tik šyptelėjo ir buvo pasirengęs sustoti ir pasikalbėti 419 22| draugiškai. Kada tai visa buvo? Seniai, seniai... Kaip 420 22| prietemą į seklyčią, kur buvo taip jauku ir tylu. Jie 421 22| ir krintančią į akį. Ji buvo viename lape su jo, su Tiliaus, 422 22| Ne. O kada jis ten buvo? - sukluso mergaitė.~ - 423 22| nesakė, kaip tiedu vyrai buvo susitikę policijos nuovadoje. 424 22| sesers jis gailėjosi. O buvo į ką pasižiūrėti, į mergaitę, 425 22| Žemės ūkio mokykloje ji buvo išmokusi ir kaip apsirengti, 426 22| vasarojais. Dar ne visi buvo sugužėję gegužinės aikštėn. 427 22| smarkiai šmigojančioje rankoje buvo ji, ta mergaitė. Prietemoje, 428 22| iš gilumos. Kažin ką jis buvo praradęs, kažką tokį, ko 429 22| negu ištempta viela. Ji buvo čia pat, jog lengvai būtų 430 22| mieloji. Vėl viskas bus, kaip buvo. Ir tai taip paprasta.~ 431 22| mieloji. Vėl viskas bus, kaip buvo. Vėl viskas tekės ir klegės 432 22| nieko nebeliko.~ Tilius buvo vienas. Ir jis vylėsi nieko 433 22| Doveikos samdinys.~ Ar jis buvo kada kitoks? Ar jis kada 434 22| vadinamas - meile. Gal jis ir buvo tuo vardu, tasai gaižios, 435 22| balso - nežinojimo.~ Toks buvo jo atsisveikinimas su mergaite. 436 22| ir Jule, savo būsimąja, buvo nudreižę kaip prigulint. 437 22| stalo, nieko. Dievo dovanos buvo perpilniui visuose ūkio 438 22| kas gi tai per velnias? Ji buvo suręsta darbui ir vargui 439 22| žmogus galvą. Rodos, jis buvo tik užsisvajojęs. Pakėlė 440 22| cigaretę ir uždegė. Jam buvo neaišku, ar senis taip nusilesęs, 441 23| įsiverždavo jo guolin. Ji buvo alkana meilės ir glamonių, 442 23| alkana meilės ir glamonių, ji buvo nepasotinama, tartum perdžiūvusi 443 23| trumpesni jų susitikimai buvo ir juo rečiau, tuo kaitresne 444 23| ugnimi ji įsiverždavo. Ji buvo liepsna, ryjanti sausą kirtimų 445 23| neprivers atgniaužti pirštų? Jis buvo toji kinivarpa, įsiverpusi 446 23| dvidešimtį praeitų metų. Tai buvo liūtis po sausros.~ Agnė 447 23| nepalyginamas pavasario sapnas ji buvo, po kurio pabudus, žemė 448 23| dugno akmenaičiais. Tokia buvo jos meilė. Kaip šviesi dėmė 449 23| ir visiško pasitenkinimo buvo ji pati, viską žinanti, 450 23| stangraus kūno judesiais. Ji buvo moteris, ir iš tokių, kurias 451 23| savininką, kad jis per daug buvo išgėręs ir drįso meiliau 452 23| Ramus tarpmiškės kampas buvo išėjęs iš tvarkos ir subjuręs 453 23| nuplėšdami su šakom. Ne geriau buvo ir su vyšniom. Kada jie 454 23| primerkęs, Tugaudis. Jam viskas buvo pasidarę nebeaišku. Jis 455 23| Doveika jį audė. Nors ten ir buvo už ką.~ - Doveikai jis 456 23| Každaila. - Geresnių dalykų ten buvo kaip Julė. Jis norėjo pačią 457 23| ne ankstyvą pavasarį jis buvo panašiai prastai pasijautęs? 458 23| Petrui nieko. Petro ranką jam buvo tekę pajusti daug seniau. 459 23| Veronikos krautuvė buvo ištuštėjusi, kai dauguma 460 23| Galėjai, galėjai. Kol tavo buvo, galėjai.~ - Aš ir paleisčiau 461 24| tyrelyje, ir jų šeimynos jau buvo išsiauginusios tvirtus sparnus.~ 462 24| pritvinkusia širdimi?~ O buvo toks. Komisija nustatė, 463 24| miško gaisrą? Ką ugnis jau buvo pasiėmusi - pasiėmė galutinai.~ 464 24| per griovį. Per arti jis buvo pradėtas. Ugnis atsirėmė 465 24| skurdėjančia augmenija, kuri tačiau buvo pakankamai tanki, kad perimtų 466 24| pasišiaušusia viksva. Ten ji ir buvo palikta, telkiant visas 467 24| laukus ir trobesius. Tada buvo panaudota paskutinė priemonė - 468 24| juostoje išpylė parako. Kiek jo buvo atvežęs urėdas, niekas negalėjo 469 24| siautė ugnies jūra. Kai ji buvo jau čia pat, paraką padegė 470 24| Eigulys Baikštys atsiminė, ką buvo šnekėjęs jo senasis dar 471 24| su urėdu. Visi iki vieno buvo paišini ir nusmilkę, lyg 472 24| guodėsi Doveika. Jis ką tik buvo apžiūrėjęs, kiek likę alaus 473 24| visiems ir duos,- sunku buvo patikėti prastam žmogui, 474 24| didelės naujienos.~ Kas buvo išsivaikščioję, tų nebegaudė 475 24| pradėti naują žygį. Jie buvo ką tik sugrįžę, nugalėję 476 24| kitą. Ji ir prasižiojusi buvo iš tos nuostabos ir tik, 477 24| vyrų.~ Greičiausiai ji buvo atbėgusi parsivesti tėvo, 478 24| veržiančias iki kraujo. Jie buvo vieni ir be vietos apsigręžti.~ 479 24| Basiuliškių kiemą taip pat buvo praėjusi audra. Nusiaubusi 480 25| Agnės gyvenime permaina buvo įvykusi. Staiga vieną dieną 481 25| girioje ir skynimuose. Ji ir buvo užaugusi giriose, gausiai 482 25| saulė, matoma pro dūmus, jai buvo nebe saulė, švietusi jos 483 25| sienoje. Ir tą rudenį ji jau buvo išaugusi ir suplėšiusi ankštą 484 25| truko, ji neatsiminė. Ji buvo kaip beržas pragręžtu kamienu, 485 25| gyvenanti šviesiu ryto sapnu. Ji buvo ragavusi džiaugsmo ir visa 486 25| skubiausiai. Bet sėjikai ir buvo pakeleiviai, didžiame traukimosi 487 25| atsisveikino su namais ir visu, kas buvo aplink. Pagaliau juk taip 488 25| laidojo eigulio tėvą, ji buvo tokia meili, nors apkabinus 489 25| išsipasakoti kuo smulkiausiai.~ Buvo valandų, kai ji pašokdavo 490 25| kad tegul eina ten, kur buvo anksčiau. Ji nieko nesakytų. 491 25| jau kas beišeis...~ Ji buvo kaip tas medelis, kurio 492 25| krūtinėn. Ji kentėjo. Ji buvo linkusi sutirštinti spalvas 493 25| su daržais. Laiškas jau buvo atėjęs iš tetulės, kuri, 494 25| tekliudė šešioliktus. Jos buvo draugės, nieko nepadarysi. 495 25| auksinę pavasario dieną ją buvo sugriebęs pašėlęs svaigulys. 496 26| atrodytų toks, koks jis buvo senojo Baikščio laikais, 497 26| alinanti nakties darbą, buvo tylu ir ramu Basiuliškėse. 498 26| ateis jų laikas.~ Kas buvo lengviau ir paprasčiau, 499 26| tam sutausotas jėgas. Jis buvo dalis nenumaldomo gamtos 500 26| tyliai iš šio kampo, kaip buvo pasitraukusi anądien iš