Part

 1    1|        medžius ir jų šakas vertė ant ugnies.~    O Tilius klimpo svajonėse
 2    2|        Raudonasis Petras tupėjo prie ugnies, vartydamas ant šakos pamautų
 3    2|   šeštadienis.~    Paknopstomis prie ugnies skubinosi miškakirtys. Jo
 4   10|              nagus ir brukosi arčiau ugnies. Ir alkanas taip pat, nes
 5   14|             Ir tavęs visi bijo, kaip ugnies. Neužmiršo dar, kaip tu
 6   21|        įkaitusi kaip šeimininkė prie ugnies, žėruodama rausvais veidais,
 7   24|          tokius dalykus. Organizuoti ugnies stabdymą vietos jėgomis.
 8   24|            Jis įgavo naują kryptį ir ugnies upes nešė ten, kur jos nieks
 9   24| įsisiautusios jūros. Priešais siautė ugnies jūra. Kai ji buvo jau čia
10   27|            buvo nesvarbu. Jis troško ugnies - užlieti ugniai viduje.~   
11   27|       Krivickas, išbėgti iš klaikios ugnies nusviesto rato ir pranykti
12   27|          pažastų ir vilko atgal prie ugnies. Jis stojo į pasiutusias
13   27|           Padegėjas turėjo žūti prie ugnies. Tik toks tebuvo išsigelbėjimas.~   
14   27|              žvalgėsi į vienas kitą. Ugnies niekas ir nemanė gesinti.
15   27|              kodėl jis vilko jį prie ugnies? - klausė eigulys tartum