Part

501   26|             Bet jis nesidžiaugė. Jis buvo prisipildęs kraupulio, nedrįsdamas
502   26|          gimtųjų lūžtvių.~    Tilius buvo gamtos vaikas. Plačia krūtine
503   26|              negu kas kitas. Jis jau buvo tokių metų, kad kalbos ir
504   26|               nors šviesos ir vietos buvo pakankamai ir ten, kur sėdėjo.
505   26|        apskritai jo keista laikysena buvo niekas kitas kaip įžeidimas
506   26|        pietums.~    Gerą valandą jis buvo sugaišęs. Šeimyna pavalgiusi
507   26|             gražesnės, net tada, kai buvo išsipusčiusi išeiginiais
508   26|            cypsinčių jauniklių. Kaip buvo vasarą ir daugelį vasarų
509   26|    neišsipagiriojai? Tiesa, per daug buvo nugeriama, trupučiuką per
510   26|             nedygo...~    Ir vakaras buvo jau čia pat. Jis lydėjo
511   26|        daugiau nebetroško, nes visko buvo per daug. Kaulinis spyglys
512   26|             žodžiai. Pati mintis jau buvo garsiai rėkiantis ir nusiaubiantis
513   26|            nakties indą. Jame galima buvo nuskęsti ir išnykti, nepaliekant
514   26|              Kvailys! - ji atšoko ir buvo pasirengusi tėkšti delnu
515   27|        SEPTINTAS ~    Daug kartų jam buvo tekę keliauti šiuo keliu,
516   27|         stovinčių kiemų tarpvartėse, buvo tekę sutikti, nors tai ir
517   27|         atsišvietė kitas žmogus, ten buvo tikrasis Doveika, ne tas
518   27|             galo kamuolyje. Kamuolys buvo susiraizgęs, lyg pakliuvęs
519   27|          tarp jų. Karšatis juos taip buvo sulyginusi ir suliejusi
520   27|        tamsių ir gilių raukšlių. Jie buvo kaip kūdikiai savo naivumu
521   27|             suminkštėjimo.~    Laiko buvo pakankamai. Užėjo restoranan,
522   27|          sutikti su tuom, kas jau jį buvo visu delno pločiu palietę.~   
523   27|             uždarius. Ar jo gyvenime buvo panašių šviesos kaitaliojimųsi?
524   27|     pastoviai. Bet stiklo paviršiuje buvo kažkas netikra, klastingai
525   27|            plaukai? Ar ne jų spalvai buvo pritaikytos šukos, rastos
526   27|            Parsivesti moterį į namus buvo daug lengviau, negu ją išlaikyti
527   27|         vietoje jo galva sukosi. Jis buvo įpratęs imti visur ir visada,
528   27|         negalėjo laukti. Ir taip jau buvo prarasta per daug. Iš painiavų
529   27|           dvigubai daugiau, negu jis buvo pragėręs ir pravalgęs. Geras
530   27|         suskaitomai kiekvienam, kaip buvo įgudęs, tvarkydamas valsčių: "
531   27|          dairėsi, ar nėra pažįstamų. Buvo, kaipgis. Bet jis dėjosi
532   27|        Vieškelio jis vengė. Nors jau buvo galutinai sutemę, bet galėjo
533   27|               į miškus. Vietomis jos buvo užartos, kitur užstatytos
534   27|               Prieš daugelį metų jis buvo atėjęs bėgančiu žiemos keliuku
535   27|           ninkamas. Kažin kas bendra buvo abiejose kelionėse. Po daugelio
536   27|           išgalėmis, nes ir jo norai buvo tokie pat kaip ir jos -
537   27|        nesukeltų triukšmo. Bet durys buvo neužšautos į priemenę, neužsklęstos
538   27|          taip, kad nepajustų. Viduje buvo kas nors, kas vėliau turėjo
539   27|         godžiais gurkšniais. Kas ten buvo - buvo nesvarbu. Jis troško
540   27|           gurkšniais. Kas ten buvo - buvo nesvarbu. Jis troško ugnies -
541   27|              ant šieno. Berno guolis buvo tuščias, kaip ir jos lova
542   27|            tyčia, liko pabaigai. Jis buvo tikras laimėsiąs. Tik užbėgti
543   27|          tikrai degėsi cigaretę. Ten buvo jie. Bausmės valanda atėjo.
544   27|             lygiai staigiai, kaip ir buvo atsiradusios. Jis išgirdo
545   27|               Ei! Palauk.~    Aplink buvo šviesu kaip dieną. Basas
546   27|              šoną.~    - Tai kas čia buvo?~    Nieks ir į tai neatsakė.
547   27|           paskui galėtų susemti. Jis buvo geležinės tvarkos žmogus.
548   27|         Kaipgi be jos?~    Ir ko jis buvo išėjęs, jei ne tvarkos daryli?
549   27|             gult!~    Bet jos tam ir buvo mergos, kad neklausytų.
550   27|      sugadintos kojos. Bet rankos jo buvo kietos ir vinklios, kaip