Part

  1    1|              per daug ėjo iš tvarkos. Bet keiksmas, kurį Tilius paleido
  2    1|            kai šąla - kojai sveikiau. Bet nekas tokią dieną.~    -
  3    1|           atsikratyti keisto įpročio, bet skaitmuo augo jo mintyse,
  4    1|             Arba kad ir vyresnioji... Bet ta jau turi tokį prisiplakėlį.
  5    1|             buvo kas, jis neatsiminė. Bet jei sako, tai gal? Gal padauginęs
  6    1|            sapnavai, ar kuris biesas? Bet neatsimeni. Vaizdai susijaukę
  7    1|            mišką jis atėjo su slapta, bet tvirta viltimi - padirbėti
  8    1|          apkarsta. Jau ir žiema bėga. Bet... kodėl, sakysime, šią
  9    1|               tu, - susiraukė Tilius, bet, neprarasdamas auksinės
 10    1|      parūpinčiau. Kokiu sandėlininku. Bet tas reikšmės neturi. Gali
 11    1|         atleido, jeigu šunies, sakai. Bet šuniui nekas, kai jis prie
 12    1|             lik kaimiečio kieme loti, bet ir įkąsti mokančio. Iš viso -
 13    1|            nors šleikštu ant širdies, bet nori. Tik ar jis gali lygintis
 14    1|               Petriuk.~    - Nenoriu. Bet jie pasiuntiniais ir liks.~    -
 15    1|            jis parodyti tai, ką mano, bet ar jis taip mano iš tikrųjų?
 16    1|            tai tada viskas bus gerai. Bet kas bus gerai? O pasakyk
 17    1|             nuleido, sprandą sudurdė. Bet atlaikė, prisiplakęs prie
 18    1|           pakaušy. Toks jis galėjo su bet kuom susiremti ir laimėti,
 19    1|               laimėti, ne sumušdamas, bet nesitraukdamas. O kas daryti
 20    1|              kad tik tiek aš tenoriu? Bet negaliu marškinių derinti
 21    1|            per kūno kultūros pamokas. Bet jau tada pasinešęs į ponystę, -
 22    1|             tik sau duoną užsidirbti, bet ir motinai padėti, nes tėvas
 23    1|           žemės. Buvau jau prastypęs, bet plonas, kaip gysla. Ir tiek
 24    1|             dirvą. Bliaunu su ašarom, bet sėju, ir tiek. Paskui jau
 25    1|            nepaliko? Ne tik nepaliko, bet paleido nepatyrusį vaiką
 26    1|           ankšta, o pasaulis didelis. Bet kietas tokiems, be paruošimo.
 27    1|            liktiniu. Ir tai neblogai. Bet nauji potvarkiai įvedė kandidato
 28    2|         kruvinai apiplėšusios žmonos. Bet, savaitei įpusėjus, jau
 29    2|      susimesti.~    Ne tik sveikatos, bet ir patyrimo daugiau už kitus.
 30    2|          galėtų dar daugiau sukrauti, bet kad užtenka. Šioje vietoje
 31    2|            užverstas. Nė šunys neėda. Bet kai iš bado, bus ne pro
 32    2|               jis skubiai rijo kąsnį. Bet Tilius neleido nė prasižioti,
 33    2|                      Je, je, leidžia. Bet tik su stipria miško pareigonių
 34    2|       susiglemždamas. Ne tik išgerti, bet ir parūkyti nedavė. Tilius
 35    2| besigviešiančių nors ir keliais eiti, bet tik uždirbti. O Pleikys
 36    2|           žinau, kad miškas nepabėgs. Bet kelias pabėgs. Mes turim
 37    2|      pažiūrėsiu, aš pažiūrėsiu... Nu, bet aš neturiu tam įgaliojimų.
 38    2|                    Pats ne tik galvą, bet ir liežuvį turi. Ir nuovoką
 39    2|               patenkinti reikalavimą, bet kas jam? Tie keli naujai
 40    2|           darbo valandų prailginimas, bet atlyginimo pakėlimas sudarė
 41    2|              taip greitai nepersergi. Bet ką aš bepadarysiu, kai taip
 42    2|               ir stipriai apsiniaukę, bet prieblanda bus įmanoma...~   
 43    2|                suplieks arklį botagu. Bet kai tas nieko, tai dar nejaukiau
 44    3|               Ne lik per kelio plotį, bet dar po šešis sieksnius iš
 45    3|               čia pat sugauta žuvimi, bet atkakliai braidė pievomis,
 46    3|         pasibarti ant basiuliškiečių, bet toliau tilto ir nenueidavo.
 47    3|         išmokėti vienu metu sugebėjo, bet ir girdėti, ką kas šneka
 48    3|            kurs sugebėjo perskaityti, bet žodžių nesuprato.~    -
 49    3|              papliauška vieni mazgai, bet nežinai, kada tau ištrauks
 50    3|              Su juom praleista žiema, bet ši istorija baigta, ir jie
 51    3|        mergina, suvėlavusia ištekėti, bet neturinčia jokių senmergės
 52    3|           prikristi poilsio atgaivai. Bet ji visai kitokia, kai kalbasi
 53    3|            vienam pakirto pakinklius, bet diduma dar laikėsi, nepaisydami
 54    3|               norėtume žinoti? Aha... Bet ir policininką tokį įdomu
 55    3|          Žibalu atsiduoda degtienė... Bet reikia gerti, kai nieko
 56    3|           nusunktą nuo epušių žievės. Bet tu netikėk nė vienu žodžiu,
 57    3|                      Tai tik spirito. Bet jo neįkąsit.~    - O, kad
 58    3|            kad ne tik viskas išgerta, bet ir suvalgyta. Lašiniai,
 59    3|              ir nėra. Nebent siuvama. Bet gal aš pasirinksiu ką kita.
 60    3|             tiesa, niekina uniformas, bet kas mums? Svarbu, kad gerai
 61    3|             Darbo ten, žinoma, jokio. Bet man užtenka - prisidirbau.
 62    4|      Krivickas jau itin pavargęs.~    Bet jis tuojau turėjo pasigailėti
 63    4|              girininko. Na, kas, kas, bet Melamedas daugiau medžių
 64    4|               kad gal nebūtų įveikęs. Bet kai jakna užkaista, tai
 65    4|              gėrimo troškuliu užkūrė. Bet krautuvėje besimaišė tik
 66    4|              aplink ją vaikščiodamas. Bet jis turės susimesti žvaliau,
 67    4|              ką ji galėtų, tai rėkti. Bet kas išgirs miške? Neik viena
 68    4|              labai gudrus, ką tu jam. Bet ir čia jis nepėsčias. Išeina
 69    4|             Vėdina kambarį mergiotės, bet kaip išvėdins jo akis? Sėdi
 70    4|            Atsirastų, jei paieškotum. Bet su tavim nesusitarsi. Tu
 71    4|          mamytė. Gudri ir išmintinga. Bet negražu leisti katalikui
 72    4|              Ištiesė Gužui. - Pabaik. Bet kam aš čia pasakoju? Bene
 73    4|                  Kas tas - šiaip jau? Bet jos nepamokysi. Jos rankose
 74    5|        išgerti. Pasitikdavo ir dabar, bet tik susnos moterėlės sviesto
 75    5|          žvengė, atsisukdami į bobas, bet su pirkimu nesiskubino.~    -
 76    5|               vaizdavo malkų pjovėją, bet tikroji jo specialybė buvo
 77    5|               jis tarnavo sąžiningai. Bet nemėgo norinčių jo tarpininkavimo
 78    5|           išvengti susidūrimo kaktom. Bet, vieno saugodamasis, užėjo
 79    5|            Nors Špicas vėlė kažin ką. Bet kas juom tikės?~    - Aš
 80    5|            nebadavo ir nieko nedirbo. Bet mat be saulės ir vėjo. Įdiržusi
 81    5|                 nepasakė eigulys kur, bet jie traukė žingsnis po žingsnio,
 82    5|            Veronika? Mačiau nuo tolo, bet nedrįsau užkalbinti.~    -
 83    5|             pamurmėjo. Žinai, motera. Bet Špicas buvo geras, kol mokėjo
 84    5|          paspaudė. Kad ir komendanto, bet paprastai kelios dienos
 85    5|         baudžiamaisiais įstatymais. - Bet už snukio aplyginimą niekad
 86    5|           Gavau tarnybą.~    - Gavai, bet ir greitai atitarnavai valsčiaus
 87    5|              gėrė. Nusišluostė putas, bet nesiskubino sakyti. Visa
 88    5|              Atsižadėk, sako, vilties bet kada patekti ton tarnybon
 89    5|             tas vachmistrėlis Žeimys. Bet suk juos kelmai, užmirškim, -
 90    5|                dantį auksinį pametęs. Bet nėra ko paisyti, ką kas
 91    5|                      Pailsėjau.~    - Bet palauk, - eigulys kažką
 92    5|           koks tarpas. Ir vėl išnyra, bet taip neaiškiai...~    Petras
 93    5|            namie. Padirbėsiu laikinai bet kur. O paskui, kaip sakot,
 94    5|   apgailestavo kad nepilniems metams. Bet galima ir mėnesiui. Žmogus
 95    5|             šeimininkę, jis nežinojo, bet, kviečiamas ir kumštomas
 96    5|          žmona.~    - Aš irgi sakiau. Bet šiandien negalįs.~    -
 97    5|               jam graudulį ir nykumą. Bet jis nemanė gailėtis šios
 98    6|              ir sklido pačiame miške. Bet lai netrukdė ramybei ir
 99    6|             žvilgterėti nors iš tolo. Bet to jis ir negalėjo išvengti -
100    6|               Kad langą išmušė, taip. Bet Gužas jau, matyt, buvo naują
101    6|     prasėdėdavo vakarus, buvo kitaip. Bet tada kam rūpėjo. Buvo kiti
102    6|         mikčioti visgi buvo kvailoka, bet ir išeiti nesiskubino.~    -
103    6|               niežti mergai liežuvis. Bet liek to, jis ir nemanė ko
104    6|             sugauti slaptą stebėtoją, bet nė vienam trobos langų nevėpsojo
105    6|             gera. Mergaitė pasislėpė, bet nuotaika nedingo.~    Veronika,
106    6|                daugiau jau nebenorės. Bet palikim, Agne, neverta prisiminti,
107    6|          nematau. Gal kai manęs nėra? Bet dabar man nusispjauti.~    -
108    6|           Dabar jau jiems gerai moka, bet greit ir pasibaigs.~   
109    6|            ten? Visai neblogai.~    - Bet jie mušė kasdien.~    -
110    6|            šniokščia sukilęs vanduo - bet jie nuplauks ir viskas nurims.
111    6|               eina prie jų prisidėti. Bet kol kas jis nesiskubino
112    6|         dailiai gulusi anoji suknelė. Bet ypatingo reikalo ji nejuto,
113    6|           vieta miške medžius kirsti. Bet, jei nori, gali - niekas
114    6|          gerai, - suplojo rankomis. - Bet dviratį vis tiek pirksi?~    -
115    6|               ir padavė.~    - Matau. Bet geriau neskaitysiu. Aš ir
116    6|                Galėčiau ir pameluoti. Bet taip jau yra, kad čia rašo,
117    7|   popiermalkės. Seniau tai sugaudavo. Bet seniau viskas kitaip ir
118    7|              branktas lekia į krantą. Bet reikia tam įgudimo. Reikia.~   
119    7|          išplito į šypseną. Neaukšta, bet taip tvirtai suremta ir
120    7|              tokia raudona, geriau už bet ką liudijo šių namų sočią
121    7|                   Tai ne tik alkanas, bet ir pavargęs. Kažin kaip
122    7|         pasirišusi mažą priejuostėlę, bet neatrodė, kad būtų užsiėmusi
123    7|             su tom pačiom ir atkaišė. Bet namiškis šnekus, nors čia
124    7|               Ir šis, ne tik išgerti, bet ir prie darbo. Karštas darbininkas.
125    7|           virtuvės. Sunkiau įsimušti. Bet ko ten? Julė tai karvutė,
126    7|             prisipažino Tilius.~    - Bet, sako, tą žyduką, kur kirtimus
127    7|         Išpėrė gerai kailį ir išvarė. Bet jis ir gauna, kur bepasisuka.
128    7|         skudurus retkarčiais į krūvą, bet taip, ne per daugiausia.
129    7|           šikšna, tingus pasislinkti, bet kai pasimaišo ant tako -
130    7|          išlipti, nors ką būtų daręs. Bet tada jis to nežinojo. Turėjo
131    7|             nieko, gal pačius niekus, bet naktis nebuvo vien juoda,
132    8|            Laumakių bažnyčia. Medinė, bet ne iš mažųjų, ręsta iš rinktinių
133    8|  krikščioniška, - džiaugėsi klebonas. Bet vėliau tai jau labai prašom.
134    8|            Agnė.~    - Ateisiu.~    - Bet nelaukęs. Tučtuojau.~   
135    8|             nuskrendanti pavėjui.~    Bet skubėti juk nepritinka.
136    8|           kiekviename žingsnyje. ~    Bet ko skubėti? Kur tu čia labai
137    8|                  jam dar prieštaravo. Bet riesta pypkelė barkštelėjo
138    8|             matęs. Jis riejasi su ja, bet ir privengia kartais jos
139    8|              ištrinta ir išblizginta, bet taip jau išdabinta gudriais
140    8|       samanomis iki ežero. Nusidaužti bet kur, į dar niekad nebūtas
141    8|              žinia, jog ateis Petras, bet tai, kad jis taip yra laukiamas.
142    8|           saulės ir vėjo dūstelėjimų. Bet takelis rėmėsi į pažliugusią
143    8|         pažįstamą balsą. - Ne tik ši, bet ir visos kitos šiandien
144    8|          visokie belsis į tavo duris. Bet jei tik tokie, tai nekas.
145    9|             šventišką džiaugsmą. Spės bet kada sužinoti, jeigu kas.
146    9|            nusinešė šuva ant uodegos. Bet jis pasirodė ir antrą kartą,
147    9|               pykti ir neapkęsti.~    Bet jis nepasekė, kur jie nuvažiavo.
148    9|              ir daug, bala juos žino. Bet tie vargiai svečiais laikytini.
149    9|         išmanyti, iš ko duoną valgai. Bet jis sugrįš? Gal ir sugrįš.
150    9|     abejingumu persunktus apmąstymus. Bet staiga suėmė nerimastis,
151    9|         pavėžėti.~    Jis krūptelėjo, bet nežymiai, ir, tai norėdamas
152    9|             pakinkyti, jei jūs norit, bet nevešiu. Aš galiu išeiti
153    9|               atleisti. Man vis tiek. Bet jūsų ponaičių nevežiosiu, -
154    9|            Doveika algą jums pakeltų. Bet gal geriau nesakykim? Paleiskim
155    9|              nebegrįžti. Jį parvešiąs bet kas, kad ir ponas Valašinas,
156    9|          draugai, paėjėjo iki vežimų. Bet sarčio nebebuvo. Gyvulių
157    9|                  teisinosi Doveika. - Bet aš paklausiu šeimynos.~   
158    9|           sėsti, nes vietos užteksią. Bet kur jis tau. Jis ketino
159    9|                matau, jei taip sakai. Bet ir kvailas, jei ari žemę.
160    9|                   O o, nepaknis manęs bet kas! - baksnojo sau pirštu
161    9|           mūsų tyrely, ne tik raganų, bet ir velnių, ir kipšų visokio
162    9|            nesiklausė, ką tas veikia, bet jam vis tiek.~    - Nesijuok,
163    9|           užsiundydamas tą nenaudėlį. Bet Laurynas ją ramino. Bus
164    9|                   Kad ir laistydamas, bet išrovė ir antrą. Sąnariai
165   10|            tada sau be vargo padurti. Bet Striūna nesutiko. Daužyti
166   10|                Tėvai nelaukė užkurio, bet žinodami, kad vienąkart
167   10|             blogai per žiemą šeriami, bet atsigauną vasarą plačiose
168   10|               uždirbtą gerą atiduoti, bet kad visad sunku skirtis
169   10|              klėty, tai kaip ir tavo. Bet neilgai jie pabuvo, neilgai.~   
170   10|              ne tik trobą apsikuopti, bet ir ragaišių prikepti, padaryti
171   10|              tų visur perpilniui.~    Bet prieš vaišes šeimininkas
172   10|          raupų klaikiai suėsto veido. Bet akys blizgėjo tokia gera,
173   10|               jei to būtų prisireikę. Bet augumu ir pasiliko iš pupų
174   10|              iš miesto, pirko, taisė. Bet sunkus čereslas, jai tėvų
175   10|               pinigus, o leido vyras. Bet jie nemažėjo. Ne. Tiek jau
176   10|            teisybė. Visą laiką laukė. Bet tai nesiklojo pagal jo valią,
177   10|   turtingiausias ūkininkas valsčiuje, bet ir galios daugiausia turįs.~   
178   10|               pinigų. Inkstus atmušė, bet viską atlaikė, neišdavė
179   10|        moteriukę, našlelę ar merginą, bet tai visa tik tam kartui.~   
180   10|             Su ašarom minėjo Petrelį. Bet tas toli, mieste didžiausiam.
181   11|      valsčiaus dabokle. Ir atėjo čia. Bet argi čia bloga?~    Ne.
182   11|             įpratęs, kad pasikeitimas bet kurion pusėn jam atrodė
183   11|     nesusigraibė, ko būtų gailėjęsis, bet kad taip, tai tikra. Vyrai
184   11|                pirtyse, karantinuose. Bet jos vidus buvęs išgręžtas.
185   11|            merginai. - Aš vis ketinu. Bet nėra kaip. Gal kurį šeštadienį.~    -
186   11|           nujautė dar labai miglotai. Bet artėjo jau nesulaikomai.~   
187   11|     sugniaužus delne, siūlyti įspėti. Bet ką? Ir tai jau ne taip paprasta.
188   11|         turgavietę ir tuo pačiu visas bet kokias parduotuves. Ant
189   11|            jau buvo ne tik apsisėjęs, bet ir apie mėšlavežį galvojo.
190   12|      nuvarytas sniegas? Jis pasakytų, bet kas jo klausys? Gerai, gerai.
191   12|             trijų sieksnių nuotolyje, bet ne žalsvą, kaip turėtų būti,
192   12|               tos vietos ir nežinotų. Bet jie nudainuoja, ir, nubrinkus
193   12|               galima pasiusti vasarą. Bet ji vaiko metų atsikėlė su
194   12|              kad tai nesvarbu, ar ką, bet pilietis dar norėjo kalbėti
195   12|            knietė šio to pasiklausti, bet nedrįso. Išsilaužus iš grindinio,
196   12|               iškrito iš dantų pypkė, bet tai pajuto ir sustojęs ėjo
197   12|          sermėga ir pašiurę ūsai.~    Bet jie atvažiavo visai neblogai.
198   12|          Krivickas, užėjęs krautuvėn. Bet mes jau žinojom anksčiau,
199   12|         antroji, ramesnė ir tingesnė, bet svariu, apystoriu balsu:~    -
200   12|             pieninėn.~    - Yra, yra. Bet dabar jau jie sumigę, ir
201   12|                 Darbininkas su žmona. Bet dabar jie turės išsikelti,
202   12|         atsikraustė su pačia gyventi. Bet kambariai priklausė tikram
203   12|              iškilimui savo staigumu, bet jį didvyriškai sutiko, nė
204   12|             Jis nesiskubino važiuoti, bet vieną kartą reikėjo, nes
205   12|                   Nu, kur jau ne.~    Bet kad lova atsirado taip greitai,
206   12|               gerai užsidaro nakčiai. Bet ką reiškia langai, jei jiems
207   12|       vaikinai. Siekė ir gal pasiekė, bet jie buvo skurdūs, jauni,
208   12|               ir laipioją padangėmis, bet žemės nesiekią berniukai.~   
209   12|     pasidaryti kaip sužiedėjęs nagas, bet algelė tokia kukli. Ne,
210   12|               O ateis ruduo ir žiema. Bet visi užmanymai dužo į šipulius,
211   12|  šiurpulingojo ežero ir pasiskandins. Bet, kol šilta ir gražu, pasimaudys,
212   13|               jis atsiguls ir užmigs. Bet jis, atrodė, nesiruošė tam
213   13|             jau knarkė kaip reikiant, bet jaunoji šeimininkė tebežibino
214   13|              naktis sugėrė žingsnius, bet jam vis tiek nusidavė, kad
215   13|             Tugaudis veš?~    - Taip. Bet nepaprastų. Prakandi, o
216   13|            sakėsi esąs po vakarienės, bet kai įsismagino šveisti blynus,
217   13|                Gerai. Galėsim vėliau. Bet dar pabūkim lauke, Toks
218   13|              šviesaus sapno pėdsakai. Bet tai atsitiko taip seniai
219   13|       nukastos, atartos ir nurinktos. Bet žinoma, kad jau po visko,
220   13|           minkštos buvusi šeimininkė. Bet ji pasakiusi šitaip: duočiau
221   13|             vežimo gale. Jis leidosi, bet per daug vienon pusėn. Lentos
222   13|               atsigerti.~    - Gerai. Bet vanduo bus sušilęs. Atsuk
223   13|                   Pagrauš trupučiuką. Bet užtat greičiau sugis. ~   
224   13|          labai?~    - Neskauda.~    - Bet nagas, Dievuliau! Ypač tas!
225   13|               geresnis.~    - Ataugs. Bet kol ataugs? Man šitą, dar
226   13|              visur, nepatogu. Ataugo, bet matai, koks nelygus.~   
227   13|     nepastebėjo. Gal kiek siauresnis. Bet visi jos nagai buvo siauri
228   13|           stipriau.~    - Laikau.~    Bet ranka vis tiek judėjo. Ji
229   14|             pavakary gerokai išvargę, bet pilni geros nuotaikos ir
230   14|            kad jos pasiges ir ieškos. Bet Milė pasakys, kad ji nuėjo
231   14|               Ji šiandien tokia gera. Bet tegul. Ar ji turi vien tik
232   14|              sprindžio tarpelį.~    - Bet aš tavęs neduosiu. Ką tada
233   14|           išskirti. Amžinai, amžinai. Bet tai juk nelabai gudru?~    -
234   14|               Vai neprasidėk, Tiliau. Bet kas tavo rankai?~    - Niekis.
235   14|                   Kokių vaistų?~    - Bet kokių. Aš užuodžiu, - ji
236   14|                nes lygiai gerai tinka bet koks skudurėlis. Apie šeimininkę
237   14|              po oda. Ir nenutrinamos. Bet tikėti tuom kažkaip nesinorėjo
238   14|               o uždarbiai buvę menki. Bet auksinių pinigų maišus jis
239   14|             nieką kitą kaip degtienę, bet vaikams, klausantiems tėvo
240   14|       kelionių, jo pasaulio pažinimo, bet ne vargo fabrikuose. Jis
241   14|            skurdžiaus vaikino akimis, bet tokio, kurs gali visur eiti
242   14|         pasiekti, kad pasotintų alkį. Bet kaip? Jis to nežinojo. Kur
243   14|               ir jauna, sakė...~    - Bet juk tu ne kareivis? Tu puskarininkis?
244   14|      stebėjosi mergaitė.~    - Tai... Bet tai tas pats biesas.~   
245   15|         šnekėjimo kaip ir nebūtų.~    Bet Krivickas moka ir pasibranginti,
246   15|             jo užmačias, atėmė drąsą. Bet jis tikėjosi ją atgauti
247   15|            bandė pasidaryti ūkininku, bet, kai prie savo turėtų dviejų
248   15|          reikės grąžinti. Nu, reikės, bet kada dar... O kad nuošimčiai
249   15|            nupirkęs kitas, tai nieko. Bet jei viršaitis, tai būtinai
250   15|               ėjosi gerai ir savaime, bet nusausinimo darbai galėjo
251   15|          prisiprašė trečiam mėnesiui. Bet kas bus, kai, tam pasibaigus,
252   15|              kad liktų iki metų galo, bet tas dar prašėsi nespirti.
253   15|               galėjo atsiduoti ūkiui, bet reikia vis tiek vieno vyro,
254   15|             supažindinti, paaiškinti, bet ne per dieną to atsiekiama.
255   15|              domėtųsi, tai kita byla, bet lig šiol didelės meilės
256   15|            malonus, nė geras daiktas. Bet kai taip susidėjo, ką čia
257   15|               daugiau, ko ji neprašė, bet kas, jo nuomone, jai galėjo
258   15|         pasakyti ir atsikėlęs išeiti. Bet ji atsikėlė pirmiau, dar
259   15|            kad neapsileistų su darbu. Bet jis nepanašus į tokį.~   
260   15|       Šiuokart niekam blogo nepadarė, bet sau? Kas jį pastūmėjo ir
261   15|            reikalo, visai be reikalo. Bet tai paaiškėjo žymiai vėliau.~   
262   15|               galvą. Laurynas tęsė: - Bet aš neisiu. Nenuvarys ten
263   15|               davė. Smulkių, varinių, bet du pūrus. Vienu arkliu nevaliojo
264   16|              tartum pasiruošę atremti bet kurį puolimą. Trumpomis
265   16|           Išskalbs ne tik marškinius, bet ir nugaras. Po dienos nebeliks
266   16|              dar norėjo kažką daryti, bet Petras jau buvo jį pasičiupęs
267   16|           Aštuntą valandą atidarymas. Bet kur jie tau atvažiuos.~    -
268   16|       nelaukdami.~    Ir taip, ir ne. Bet pagaliau ko čia gaišti?
269   16|              į keleto žingsnių plotį, bet juodu, neįžvelgiamu vandeniu
270   16|               ganykloje.~    - Ko ko, bet žuvies čia apsčiai. Paleisim
271   16|             bus, net nesinori tikėti. Bet griovkasiams vis tiek darė
272   16|      nematytųsi žilumo. Judėjo lėtai, bet tiksliai ir apskaičiuotai.
273   16|           panašus į tinginį ir lervą, bet savo darbą atliko puikiai
274   16|        šaipėsi sekretorius.~    - Na, bet aš vis vien to neužmirštu.~   
275   16|              ir galėtume išsimaudyti. Bet nežinai, kada atbirbs mašinos.
276   16|                      Gerti tai gerti, bet aš alkanas, pasakysiu atvirai.
277   16|               Palauks, jei atvažiuos. Bet mes ir taip spėsim sukarti.
278   16|                o kitaip, gal prakiši. Bet kaip? Žinok tu, žmogus.
279   16|    nebepakartos.~    Na, ką padarysi. Bet pasikviesti reikia. Negražu
280   16|       Basiuliškes. Dar prie senosios. Bet nebuvo nė sykio, kai parsivedė
281   16|           kitoks. Jis nebe viršaitis, bet tokios žmonos ir viršininkas
282   16|            kas, negalėtum atsisakyti. Bet jam buvo savotiškai smagu,
283   16|           Seniau susilikdavę dažniau, bet dabar jau kiek ir nutolę.~    -
284   16|         įmanydamas garsiau atsiliepė, bet jo balsas susivėlė ir sausai
285   17|               jie užgriuvę netikėtai. Bet praalkę gerokai, bebraidžiodami
286   17|               dar tuojau nepaleidžia, bet laiko apgniaužę, pirštus
287   17|            tie atsisakinėja, purtosi, bet geria viską iš eilės.~    -
288   17|             nemažai būtų tekę matyti. Bet, ką matė, to neiškentė nepasakiusi.~    -
289   17|          pačiom ir vaikais apsikrovę. Bet tu vis tiek man puikesnis.
290   17|              Myliu tave kaip mylėjęs. Bet visų vis tiek nespėsiu išmušti,
291   17|             stiprių išgyvenimų.~    - Bet dar nesakiau tau, kaip jis
292   17|           Kodėl?~    - To aš nežinau. Bet jis tikrai norėjo.~    -
293   17|             gero nesą galima tikėtis. Bet kodėl taip, aš nesuprantu?
294   17|       skarotos gebenių virkščios.~    Bet Doveika turi pailsėti, atgauti
295   17|             ėjo savo įprastinį kelia. Bet ji žinojo, kad jos pasiges,
296   17|              tik neprašė nieko iš jo, bet ir nekliudė jam laisvai
297   17|         galėjo ir iš kelio išsimušti. Bet atlaikyti reikia. Ir jis
298   17|          savęs. O dainuoti netingėjo. Bet padainuoti, kad būtų ko.~    -
299   17|               jau.~    - Nagi sakiau, bet vis negali. Nori pasitarti,
300   17|           įšilusi nuo oro ir tvankos, bet ne iš vidaus. Ta ranka kaip
301   17|              jau būtų, nes yra iš ko. Bet naktį žmona turi gulėti
302   17|                  Negalėtumei skųstis. Bet kad daugiausiai šitaip atsitinka
303   17|         vaistais gydyti jis neketino. Bet vis vien keista jam darėsi
304   17|               Arba kastis pro apačia. Bet vienu ir kilu atveju sveika
305   17|        nuomonės ir patarimų, atmetimo bet kokių, kad ir kukliausių
306   17|                neprivalanti klausyti, bet galinti įsakinėti.~    Lengva
307   17|            augliaus aplankyti galima. Bet gal kitą kartą? Jis manąs,
308   17|            Doveika. Aš ne ką išmanau, bet negalėjau įsivaizduoti,
309   17|               Kartais jos pritrūkstą, bet dažniausiai visai pakenčiamai.
310   17|           tarnybos tinkamoje vietoje. Bet galėjo laukti nors iki šiol,
311   17|             kaip puikiai jai klojosi. Bet Doveika ji galėjo visiškai
312   17|           tuojau galėjo suraminti ji. Bet ūmai negalinti. Ji turinti
313   17|               Tai jo tikroji tėviškė. Bet jis jos negaus. Užteks poros
314   17|     nesugriovė jo. Kitam gal ir būtų, bet ne Doveikai. Jis ėjo tiesiai
315   17|            atlyginama visai neblogai. Bet tegul ji nemananti, kad
316   18|             daiktą. Jis galėjo turėti bet kokius apvadus ir bet kokias
317   18|          turėti bet kokius apvadus ir bet kokias formas, tik būti
318   18|           turtingas ne vien derliaus, bet ir jo sudorojimo būdų ir
319   18|            dar lengvai galįs pridurti bet ką ir bet kada. Jis galvojo
320   18|              galįs pridurti bet ką ir bet kada. Jis galvojo apie gražius
321   18|        pavasaris. Jis gali suvėluoti, bet tuomet jo apsireiškimai
322   18|           pasiims. Ją galėjo pasiimti bet kas tuo metu, net praeivis
323   18|           metu, net praeivis valkata. Bet ji negalėjo leisti sau minties,
324   18|               šokti ir bėgti laukais. Bet ji kentė ir drebėdama laukė
325   18|       anksčiau už šunis ir ne klausa, bet visa savimi, virpančiu ir
326   18|             jis galėtų ir neatsakyti. Bet yra ir daugiau žmonių.~    -
327   18|               krašto. Jis paskutinis. Bet Doveika turi jauną pačią,
328   18|             jo išsukti? Gal ir bandė, bet tikriausiai to niekam nepasisakė.
329   18|               kapuose reikia išgerti. Bet štai jis praėjęs krautuvę
330   18|              Jis nukrypavo per kiemą, bet ne šeimyninėn, kur laikė
331   18|              Basiuliškių šeimininkei? Bet kalvio lūpose jis buvo pats
332   18|     iškylančių iš už miško. Nematomų, bet jaučiamų kraujo tvinksėjime,
333   18|              iš kito valsčiaus.~    - Bet dainuoti tokiu metu kaip
334   18|              ir pasijusti saugiai nuo bet kurios akies. Širdis daužėsi
335   18|        smarkumu. Ji dar nieko nematė, bet žinojo ir buvo tikra. Užteko
336   18|                 Palikau belaukiančią. Bet aš tavęs neleisiu, - ji
337   19|               jau bus patogu. Ne tau, bet jai. Pamatys, kad netingi,
338   19|               negali?~    - Galėčiau. Bet vis mat noris gražiau, patogiau.~    -
339   19|          atpirkti. Gal pasigyrė kiek, bet nedaug. O su draugais jau
340   19|             suliko, kad bus nelengva. Bet jis ir gražių dienelių buvo
341   19|         susigraibė, apie ką čia suka. Bet iš draugų akių ir linksmybės
342   19|          Každaila niurzgė ir šnypštė, bet kėlėsi lyg sulankstomas
343   19|                Jie kalbėjo apie Agnę. Bet jie nieko nežinojo. Jie
344   19|               snaudi, Petrai?~    Ne. Bet vargšas senas kavalierius
345   20|            laikančių save ūkininkais, bet pelną semiančių iš malūnų
346   20|              Kad ir talpios daržinės, bet nesuims visko. Teks kulti
347   20|              tiktų pabalnotas arklys. Bet kojos dar tvirtai ir žangiai
348   20|              reikalų žmonėms atpuolė. Bet tas gerai. Užtenka ir savų.
349   20|          sūnus nebeatvažiuoja. Ko ko, bet savo gimtinės atsižadėti
350   20|              ir nyku buvo tarp miškų. Bet ji rodo narsybės nesiskųsdama
351   20|         valdžią gerbtų ir bijotų.~    Bet kodėl jis vienas? Kodėl
352   20|         ilgainiui galėjo imti trūkti. Bet kur ji, jo jaunoji žmona?
353   20|             Gal iš vakaro, gal naktį, bet greičiausiai dar šios dienos
354   20|              žinoti, kas joje vyksta. Bet būti užtiktam vietoje, kur
355   20|            sukilusiais reginiais.~    Bet negi pavydėsi jaunuomenei
356   20|          nepadegtų, gal ir neapvogtų, bet vis tikriau, kai namuose
357   20|     Jaunuomenė, pasiutusi jaunuomenė. Bet ji tokia ir pasiliks. Tokia
358   20|             prisuktos plunksnos, kuri bet kada galėjo jį išmesti iš
359   20|             ir lengvai numinama koja, bet lygiai lengvai ir pakylanti,
360   20|        kojomis. Jis dar galėjo rėkti, bet jis tylėjo. Gal iš nuostabos,
361   20|               Jis pasikėlė ant rankų. Bet nieko nematė, kas apačioje,
362   20|           pykti, nė pavydėti nėra ko. Bet nieko panašaus. Jis staiga
363   20|        sudrėkino lūpas. - Netvirtinu, bet man atrodo, kad jis nujaučia.~    -
364   20|              Ji numetė išeiginį rūbą, bet persivilkti kitais nebebuvo
365   20|             migla, užtemdanti sąmonę. Bet ji buvo gyva ir pertekusi
366   20|                 Ar ne vis tiek?~    - Bet aš klausiu, ar tu neisi
367   20|          grįžta iš lauko.~    - Taip. Bet mūsų valanda jau bus praėjusi.
368   20|               gomuryje ir sąnariuose, bet ir širdyje, ir už jos. Ir
369   21|               įrėmę pečius ir dalbas. Bet toks akmuo įsiskaitė kubatūron,
370   21|               ir nė pėdos nesitraukę. Bet saulė vėl laužėsi pro debesis,
371   21|           tesulaukdami savaitės gale, bet užtat ratuoto. Moksleiviai
372   21|           Jokios pagundos jų neveikė. Bet ant kalnelio, į Veronikos
373   21|               tokia, kad ir skurdoka, bet vis jau. Veronika žvaliai
374   21|             ne taip sklandžiai ėjosi, bet vyrai pamažu įsismagino,
375   21|            tik pūkais teapstagaravęs? Bet nerimą vis tiek kelia. Moterim
376   21|            neturėjo kada apsvarstyti. Bet, jos manymu, ne toliau,
377   21|       susiuosčiusi. Vaikinas padorus, bet lygiai suskis ir be tarnybos.
378   21|            Agnė geriau eitų klėtelėn, bet visi kampai griovkasių užsėsti.
379   21|               kitiems pasiguosti.~    Bet jis tikrai galėtų ateiti.
380   21|               o gal net tiltu einant, bet jau skiriamų iš visų kitų
381   21|               Na gerai, tegul laukia. Bet, kai ateis, tai taip gaus,
382   21|     rudnugario niekas ir nesigailėtų. Bet ten tai tikrai nuostabūs
383   21|                Dienomis gal ir dirba, bet kada jie miega? Iki vėlumos
384   21|              baisiausiai įdegę saule, bet žvalūs ir kiekvieną žodį
385   21|              tai gal ir nebūtų baisu. Bet su Tilium jam vis tiek nevertėtų
386   21|              moteriukė gera, ir tiek. Bet kam ji atsivežė kavalierių,
387   21|          pačią gyvą pamatyti. Pamatė. Bet kad neatvėso pamatęs, tai
388   21|              miško ir balų zimagoras, bet tokio reikia gerai paieškoti.
389   21|              ant viškų, o ką daugiau? Bet duoną, sako, baltą valgąs.
390   21|              jau blizga kaip užkulas, bet už jos tėvą vis tiek dar
391   21|        pasodintos - iš lysvių virsta. Bet širdžiai nepasakysi, iš
392   21|              popierėlį.~    - Ne tai. Bet visokie rūpesčiai. Dviratį
393   21|                    Aš tave pavežčiau. Bet nėra kaip. Geriau tu mane
394   21|              eiti. Turbūt pas eigulį? Bet iš to greitumo žengė priešingon
395   21|                     Tiesa. Ir kalvis. Bet abiem užteko. Kiti nė iki
396   21|               širsta ant manęs.~    - Bet žinai kodėl?~    Ne taip
397   21|              ir ryžtingai tarė:~    - Bet aš noriu, Tiliau.~    -
398   21|              laukė, jis to ir bijojo, bet šitaip daug geriau. Iš tikrųjų,
399   21|           menkas ir smulkus prieš ją. Bet mergaitė to nežino.~    -
400   21|           pasikeitusi? Nepasikeitusi. Bet vaikai auga. Mergaitės staiga
401   21|     Atsiskirti jai visada buvo sunku. Bet ji ėjo ir neatsisuko, ir
402   21|              kurion pusėn pasileisti. Bet kažin, bet kažin?.. Ne,
403   21|          pusėn pasileisti. Bet kažin, bet kažin?.. Ne, tada jau nebebuvo
404   21|               Ir jis sudegs taip pat. Bet kol sudegama, kol virstama
405   21|               Ūkai aptemdys jos akis. Bet ji išliks. Su savo šypsena,
406   22|         karščio ne tik rugiai išbąla, bet ir žirnių ankštys, dar dorai
407   22|             driekiasi vejamas siūlas. Bet kamuolys augo, ėjo didyn,
408   22|         tikrai nebūtų lengviau.~    - Bet uždarbiai tai geri. Ir man
409   22|              gal kokiais tik vyresnė, bet į brolį tebežiūrėjo kaip
410   22|              kalbėtų, tai suprantama. Bet šis nesileido į kalbas.~   
411   22|           daugiausia galėtų pasakyti. Bet jis atkakliai tylėjo.~   
412   22|            akmuo. Pamažu, atstangiai, bet užtikrintai. Ir patsai,
413   22|        atskleidus, kristų visų domėn. Bet niekas jai nesakė, kaip
414   22|          nesiruošė jai to atskleisti. Bet sesers jis gailėjosi. O
415   22|           skuba, lyg bėgdamas nuo ko. Bet grįžti reikia. Jo dviratį
416   22|            stiklioriaus besama.~    - Bet Miliutė jam snukį nagais
417   22|          Tugaudis anuos laikus.~    - Bet Tilius kai trenkė jį lauk,
418   22|              Tiliaus tarp šokančiųjų. Bet jis gali ateiti kiekvieną
419   22|            pačių krautuvėje pirktais, bet gausiai, beveik rieškučiomis
420   22|            taip sunkiai ir nenoromis, bet neturint kitos išeities.
421   22|        skaitytų knygas? Ji irgi moka, bet neskaito. Ji žino savo vietą
422   22|              iš neturėjimo ką veikti, bet sodžiuje - neišeina, ir
423   22|          nekalbus ir galvą panarinęs. Bet kai apsivelka sekmadienį
424   22|          pasižiūrėti. Toks jau galėtų bet kur prisisukti. Toks jau
425   22|           Laurynas tokių nepripažino. Bet Doveikos svečiai juos mokėjo
426   22|           niekas jo nemato, ir gerai. Bet jį pastebėjo pereinant atokiau
427   23|               būdavo pačioj pradžioj. Bet jų iškalbingumas galėjo
428   23|          iškalbingumas galėjo išduoti bet kam jų suokalbį. Jie turėjo
429   23|           kurmis pačiam kiemo vidury, bet kada galįs pakelti sumintą
430   23|           pasikliaunantieji neaiškia, bet tuo pačiu didele ir šventa
431   23|                 Vargiai ir ji žinojo. Bet ji mokėjo kreipti viską
432   23|             brangus svečias Doveikai, bet nė pusę žodelio man. Nieko
433   23|               ir nuraus žemių krūvas. Bet į tą nieks nežiūrėjo. Kanalas
434   23|           vėzdu vaikščioti per naktį. Bet kas nusaugojo mergą. jei
435   23|         iškeltą aukščiausiame medyje. Bet pastebėjo laiku ir vaikištį
436   23|           Gužas naujo ženklo neįdėjo. Bet atsiminsi ir taip.~    Každaila
437   23|               nebūtų praleidęs kitam. Bet Petrui nieko. Petro ranką
438   23|             buvusi prisnūdusi, ar ne, bet Petras vis aiškiau ir aiškiau
439   23|             rodos, iš pupų nevaromas. Bet kai griebė ir nešė pakėlęs,
440   23|       Každaila išsikėlė pas Krivicką. Bet su Petru vis tiek tebekasa
441   23|               jį kankino visą vasarą. Bet jis guodėsi, kad atsiras
442   23|            nesulaukiamas šeštadienis. Bet, kai jis ateina, staiga
443   23|             Jis vėl buvęs atvažiavęs. Bet toji mergiščia nesuvaldoma.~   
444   24|         savaime iš numestos nuorūkos? Bet kas ten galėjo rūkyti? Tik
445   24|          Laikas tik ančių medžioklei, bet antys nesilaiko aukštumose,
446   24|        Nesipriešino seniūno įsakymui, bet nelėkė taip, kaip būtų lėkę,
447   24|          kampu. Ji plėtėsi upės link, bet jei kiek vėjas pasisuktų,
448   24|        vyresnysis su savo padėjėjais. Bet jų nereikėjo. Žmonės dirbo
449   24|              neišbėgo, kas suskaitys. Bet išbėgo tiek daug, kad apšmeižė
450   24|        valandėlę? Sunku apskaičiuoti, bet Doveika savo mišką vertino
451   24|         toksai begalinis vaišingumas. Bet eigulys Baikštys dėjosi
452   24|         užsimanėte?~    - Užsimanėme. Bet, Viešpatie, kaip tu išsitepęs!
453   24|          vidinio džiugesio ir darnos. Bet jis nebesuprato, ką dar
454   24|             Jie puolė baisiu greičiu. Bet susikibę, sunėrę rankas,
455   24|          nutarė, kad pavojaus nebėra. Bet dūmai nemažėjo. Samanos,
456   24|              ir kitų gero prisipusti. Bet tuos rudnugarius nuo kasamo
457   24|             jis mato, jo nesupaisysi. Bet Doveikienę tai tikrai mato.
458   24|            gal ir aš, Joniukai.~    - Bet kur tau ten... Kol nuklibuotum,
459   25|      grioviais ir apversta velėnomis, bet jos užimtame plote ji smilko
460   25|            vasaros pėdas - nematomai, bet taip gyvai išlikusias, išsidėsčiusias
461   25|            pati miela ir vėsiai gili, bet suversta, išniekinta ir
462   25|             Jie pabunda tik pavasarį, bet ji nebeįsivaizdavo pavasario
463   25|             trauktis kuo skubiausiai. Bet sėjikai ir buvo pakeleiviai,
464   25|             naujo ji nesivylė svetur, bet patsai išvykimas gal apsaugos
465   25|            senatvės apkvaišusį žmogų. Bet, tą padariusi, jau ji manosi
466   25|              jai nepasidarė lengviau, bet manė pasielgusi teisingai.
467   25|             tai ir šeštadieniais dar. Bet ne tokios gegužinės, kur
468   25|               kad atsižadėtų dukters. Bet negalima atsižadėti ir turto,
469   25|            tokia jauna, kad ne metus, bet ir ketverius kokius gali
470   25|               jai peršamas, ir nieko. Bet, kai Agnė pasijus viena
471   25|          sveikiau atsitolinti nuo jo. Bet vėl jai staiga pagailo kažin
472   25|         sumanymus. Ji nežinojo kodėl, bet jautė tai turinti atlikti.
473   25|         Nuplaus jos pėdsakus, nutrins bet kokias žymes kadaise buvusio
474   25|           galės pradėti iš naujo?~    Bet kažin? Kažin, ar jau kas
475   25|          Žinoma, kad bus gerai...~    Bet vyresnioji miško sargo duktė
476   25|            kur žmonės ne tik vaikšto, bet ir kalba ir dainuoja kaip
477   25|         sūpynių. Ji tikrai nežinanti, bet jei iš viso esą, tai tos
478   25|      nebematys.~    Saulė dar švietė, bet jau pasvirusi ir netekusi
479   25|      sulinkusiomis nugaromis moterys. Bet toliau nebedrįso. Ten ir
480   25|             autobusas butų vėlavęsis. Bet jis laiku išnėrė iš miško,
481   25|               saviškių kaip saviškių. Bet ko nors vis jau gaila, -
482   25|            Nutilo. Dar sakė kažin ką, bet jau lyg ne savo liežuviu.
483   26|              ir nesibaigiančių darbų. Bet dabar jau krautuvėlėje nykiai
484   26|             laiku, kai ne tik žmonės, bet ir šunes, šiltai kamuolin
485   26|           lėtai, beveik nepastebimai, bet užtikrintai pastoviai, tarsi
486   26|            bėgančių iš savojo krašto. Bet ji nebenusileis vieną auksinį
487   26|                Savo vietą ji užleido, bet visa kita pasiliko. Ji -
488   26|            šią tarpmiškės gyvenvietę. Bet ji liko švitėti ir toliau,
489   26|           nebesitikint iš šalies.~    Bet jis nesidžiaugė. Jis buvo
490   26|               prisiliesti piršto galu bet kurioje kūno vietoje, tartum
491   26|             kaip visai suaugęs vyras? Bet kad jo pirštai būtų sugrubę
492   26|                Patsai juk išaiškinai. Bet tau sekasi.~    - Sekasi... -
493   26|            nesvarbu, kaip jie gyvena. Bet čia rašo, jog vyresniu eiguliu.~    -
494   26|                Na, na... Gal ir taip. Bet vis tiek malonu tokius gyvulius
495   26|               į miestą išvažiavo.~    Bet jaunuoliui rūpėjo ir šeimininkė.
496   26|                     Skaityti aš moku. Bet kaip čia tau išėjo? Ar tu
497   26|             jog jis čia niekuo dėtas, bet Baikščiui visgi atrodė daug
498   26|           mergų kambaryje, krabždėjo. Bet kada galėjo prasiverti durys.
499   26|         pasakė ji.~    - Gerai.~    - Bet tu išgėręs? - lygino savo
500   26|            jau bus kas nors atsitikę. Bet čia nieko neatsitiks, čia